Apykojė S. Skverneliui nukrito, klausimai K. Mažeikai liko: milijoninė korupcijos byla, auditai ir slaptas susitikimas

Dėl galimo kyšininkavimo Valstybinės augalininkystės tarnybos korupcijos byloje įtariamam Seimo nariui Sauliui Skverneliui nuo spalio nebereikia dėvėti elektroninės apykojės. Tačiau tai nereiškia, kad politikui panaikintos visos kardomosios priemonės – intensyvią priežiūrą prokuratūra pakeitė švelnesnių ribojimų kompleksu: parlamentarui skirtas piniginis užstatas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, be to, išlieka draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis. Užstato dydžio ir pasižadėjimo neišvykti termino Generalinė prokuratūra viešai neatskleidžia.

Sprendimas priimtas spalio 1 dieną. Baigiantis intensyvios priežiūros terminui prokuratūra nusprendė nesikreipti į teismą dėl jos pratęsimo.

Elektroninė stebėjimo priemonė S. Skverneliui buvo paskirta liepos 1-ąją, o intensyvi priežiūra vėliau pratęsta iki spalio pradžios.

S. Skvernelis yra vienas žinomiausių asmenų plataus masto ikiteisminiame tyrime dėl galimos sisteminės korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos.

STT ir prokuratūros duomenimis, politikui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo. Teisėsauga įtaria, kad 2025 metais jis per tarpininką susitarė priimti ir per kelis kartus galėjo priimti ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų grynaisiais už palankumą suinteresuotiems asmenims, pasinaudojant jo einamomis pareigomis. Pats S. Skvernelis įtarimus neigia.

Bylos mastas gerokai platesnis nei įtarimai vienam politikui. STT skelbė, kad tyrimo metu surinktais duomenimis iš augalus ir augalinius produktus gabenančių įmonių atstovų galėjo būti sistemingai reikalaujami ir gaunami didelės vertės kyšiai už fitosanitarinių sertifikatų išdavimą. Bendra galimų kyšių suma, teisėsaugos vertinimu, galėjo siekti mažiausiai 1,11 mln. eurų. Rugpjūčio viduryje prokuratūra skelbė, kad byloje jau yra 17 įtariamųjų.

S. Skverneliui įtarimai oficialiai pareikšti balandžio 24 dieną, kai Seimas buvo leidęs panaikinti jo teisinę neliečiamybę. Tuo metu teisėsauga skelbė, kad kyšiai politikui galėjo būti perduodami per jo buvusią patarėją Agnę Silickienę, kuri taip pat dirbo VAT. Prokurorų duomenimis, galimi mokėjimai buvo siejami su politiniu palankumu vykdant įgaliojimus, susijusius su tarnybos veikla.

Bylai svarbus ir politinis Žemės ūkio ministerijos kontekstas. Nuo 2026 metų liepos 14 dienos ministerijai vadovauja Kęstutis Mažeika – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ politikas.

Tai ta pati politinė jėga, kurią S. Skvernelis padėjo įkurti ir kuriai iki šių metų pavasario vadovavo.

K. Mažeikos vadovaujama ŽŪM, korupcijos bylai jau įsibėgėjus, pradėjo jai pavaldžios VAT vidinį korupcijos rizikos valdymo auditą. Rugpjūtį ministras patvirtino, kad auditą kuruoja viceministrė Ligita Valalytė, o jo procese dalyvauja ir ministerijos kanclerė Dorita Visalgienė, kuri taip pat yra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narė.

Pats ministras yra sakęs, kad Augalininkystės tarnybos veiklą būtina peržiūrėti plačiau – ne tik dėl reputacinių problemų, bet ir dėl institucijų funkcijų, kontrolės bei paslaugų ūkininkams organizavimo.

Papildomi klausimai dėl NMA

Klausimų dėl K. Mažeikos sprendimų kelia ir situacija Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA).

Rugsėjo 24 dieną ministras inicijavo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl NMA direktoriaus Fortunato Dirginčiaus ir tyrimo laikotarpiui nušalino jį nuo pareigų, motyvuodamas būtinybe įvertinti agentūros vidaus kontrolę bei korupcijos rizikų valdymą.

Vis dėlto svarbi aplinkybė yra ta, kad F. Dirginčiui teisėsauga nėra pareiškusi įtarimų – Europos prokuratūros kuruojamame ikiteisminiame tyrime jam suteiktas liudytojo statusas.

Įtarimai pareikšti kitiems NMA darbuotojams, tarp jų – tuomečiam direktoriaus pavaduotojui Tomui Orlickui, o pats tyrimas siejamas su galimu piktnaudžiavimu, suteikiant neteisėtą pranašumą ES lėšomis finansuojamų projektų dalyviams.

Abejonių dėl ministro pasirinktos priemonės proporcingumo gali kelti ir tai, kad pats F. Dirginčius viešai teigė dar anksčiau pastebėjęs galimas skaidrumo rizikas skirstant finansavimą ir pareiškė bendradarbiausiantis su ministerijos komisija.

Tuo pat metu K. Mažeika pabrėžė, kad nušalinimas nėra išankstinė išvada dėl NMA vadovo asmeninės atsakomybės.

Vis dėlto rugsėjo 21 d. K. Mažeikos kabinete vyko, ministro viešoje darbotvarkėje nepaskelbtas susitikimas, kuriame dalyvavo F. Dirginčius ir buvo aptariama konkretaus paramos gavėjo situacija bei NMA jam pritaikyta sankcija. Viešai paskelbta informacija ir žemdirbių organizacijų kreipimaisi kelia klausimą, ar per šį susitikimą NMA vadovui nebuvo mėginama daryti poveikio dėl konkretaus NMA sprendimo. Susitikimo aplinkybes ir dalyvių veiksmus turėtų įvertinti kompetentingos institucijos.