G. Stanišauskas: skaidrumas prasideda nuo atsakymų. Ką nutyli K. Mažeika apie NMA?

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotas žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika nuo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktoriaus pareigų laikinai nušalino Fortunatą Dirginčių. Žemės ūkio ministerija pradėjo vidinį tyrimą dėl NMA vidaus kontrolės ir korupcijos rizikų valdymo.

Formaliai ministras tokią teisę turi. Valstybės tarnybos įstatymas numato galimybę tarnybinio nusižengimo tyrimo laikotarpiu valstybės tarnautoją nušalinti nuo pareigų.

Tačiau šiuo atveju įdomiausias klausimas yra ne „ar galėjo?“, o „kodėl būtent dabar?“, nes įvykių seka palieka gerokai daugiau klausimų nei atsakymų.

Praėjusį ketvirtadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atliko tyrimo veiksmus NMA. Teismas nuo pareigų nušalino agentūros direktoriaus pavaduotoją Tomą Orlicką, jam pritaikytos kardomosios priemonės. Įtariamųjų statusas suteiktas ir keliems kitiems NMA darbuotojams. Tačiau NMA direktorius F. Dirginčiaus tarp jų nebuvo. FNTT paskelbė, kad Dirginčiui suteiktas liudytojo statusas. Ir čia prasideda pirmasis šios istorijos paradoksas.

Dar vykstant teisėsaugos veiksmams K. Mažeika žurnalistams pranešė gavęs informaciją, kad NMA vadovas buvo išvestas iš pastato ir „galimai sulaikytas“. Netrukus paaiškėjo, kad Dirginčius sulaikytas nebuvo. Ministras, žinoma, pavartojo žodį „galimai“, tačiau kai kalbama apie valstybės institucijos vadovą, kratas ir galimą korupciją, net ir „galimai“ nėra nekaltas žodelis.

Viešai ištarta nepatvirtinta informacija tokioje situacijoje šešėlį meta greičiau, nei teisėsauga spėja paaiškinti žmogaus procesinį statusą. O tada – dar įdomiau.

Pirmadienį K. Mažeika BNS pareiškė: „NMA vadovas yra atsakingas už institucijos veiklą ir korupcijos rizikų valdymą. Jei tyrimo metu bus nustatyta jo atsakomybė ar kitos aplinkybės, dėl kurių jis negalėtų toliau eiti pareigų, sprendimas dėl atleidimo bus priimtas nedelsiant.“ Ir čia pat pridūrė: „Šiuo metu nėra nustatyta faktų, kurie leistų konstatuoti NMA direktoriaus asmeninę atsakomybę už teisėsaugos tiriamą veiką.“ Tai buvo pirmadienį.

Ketvirtadienį Dirginčius jau nušalintas, pradėjus tarnybinį tyrimą. Svarbu nesuplakti dviejų skirtingų dalykų: atleidimo ir laikino nušalinimo. Tai nėra tas pats. Taip pat nėra tas pats baudžiamoji ir tarnybinė atsakomybė. Žmogui nebūtina būti įtariamajam baudžiamojoje byloje, kad būtų vertinama jo, kaip institucijos vadovo, atsakomybė už vidaus kontrolę. Todėl pats nušalinimo faktas savaime neįrodo nei politinio susidorojimo, nei ministro veiksmų neteisėtumo. Bet lieka paprastas klausimas: kas per tas tris dienas pasikeitė?

Kokią naują informaciją gavo Žemės ūkio ministerija nuo pirmadienio, kai ministras sakė neturintis faktų apie asmeninę NMA vadovo atsakomybę, iki ketvirtadienio, kai jau nusprendė, kad būtina pradėti tyrimą ir vadovą nušalinti? Būtent šį atsakymą visuomenei ministerija turėtų pateikti kuo aiškiau. Bet jei patogu, visada galima prisidengti lakia fraze, jog „kol vyksta ikiteisminis tyrimas, mes nieko negalime komentuoti“. Girdėta, ar ne?

Juolab kad yra dar viena aplinkybė, kuri visą istoriją daro gerokai sudėtingesnę.

Pati NMA skelbia dar liepos 15 dieną įtarusi, kad jos darbuotojas Tomas Orlickas, vykdydamas tarptautinius projektus, galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus. Liepos 16-ąją informacija buvo perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai. VTEK atsisakius pradėti tyrimą, pati NMA rugpjūčio 5 dieną inicijavo vidinį tyrimą.

Kitaip tariant, bent jau pagal viešai paskelbtą informaciją, negalima sakyti, kad NMA direktorius F. Dirginčius sėdėjo sudėjęs rankas ir laukė, kol pro agentūros paradines duris įžengs FNTT agentai. Kitaip tariant, problema institucijos viduje buvo identifikuota anksčiau, apie ją informuotos kompetentingos institucijos ir pradėtas vidinis procesas. Tai kokie motyvai K. Mažeiką paskatino išsyk pirštu rodyti į NMA vadovą, jei jo vadovaujama institucija dar prieš du mėnesius pati informavo VTEK ir STT?

Žinoma, tai dar nereiškia, kad NMA vidaus kontrolė veikė nepriekaištingai. Priešingai – jeigu FNTT ir Europos prokuratūros tyrimas atskleis sistemines problemas, klausimų institucijos vadovybei gali atsirasti labai rimtų. Bet tada juos ir reikėtų įvardyti, o ne tada, kai dar tik vyksta tyrimas ir F. Dirginčiui įtarimai nepareikšti. Jis turi liudytojo statusą.

Be to, kas konkrečiai neveikė, paklaustume ministro. Kokių korupcijos rizikų NMA vadovas nesuvaldė? Kokius kontrolės mechanizmus ministerija laiko nepakankamais? Ar nustatyti konkretūs F. Dirginčiaus veiksmai arba neveikimas? Ir svarbiausia – kas paaiškėjo nuo pirmadienio iki ketvirtadienio?

Kol šių atsakymų nėra, politinę erdvę neišvengiamai užpildo interpretacijos.

Jų nesumažino ir dar vienas K. Mažeikos pareiškimas – kad laikinai vadovauti NMA greičiausiai bus paskirtas žmogus iš Žemės ūkio ministerijos.

„Jis bus greičiausiai paskirtas iš ministerijos. Dar deriname, bet greičiausiai šiandien bus jau atsakymas, laukiame dar, kad žmogus pats nuspręstų“, – Seime žurnalistams sakė ministras.

Ir štai čia jau atsiranda ne teisinis, o politinio pasitikėjimo klausimas.

Kai institucijos vadovas, kuriam baudžiamajame procese nėra pareikšta įtarimų, nušalinamas pradėjus ministerijos vidinį tyrimą, o jo vieton rengiamasi siųsti žmogų iš pačios ministerijos, visuomenė turi teisę žinoti ne tik tai, kad ministras gali taip padaryti. Ji turi teisę žinoti, kodėl jis tai daro.

Kokiais kriterijais bus pasirinktas laikinasis vadovas? Kokia bus jo užduotis? Kiek laiko jis vadovaus agentūrai? Kaip bus užtikrinta, kad tarnybinis tyrimas nevirstų patogia priemone institucijos vadovybei pakeisti?

Šie klausimai nėra kaltinimai. Tačiau būtent skaidrūs atsakymai į juos atskiria normalų institucijos valdymą nuo politinių įtarimų pelkės. O NMA – ne ta institucija, kurioje galima sau leisti tokią pelkę.

Agentūra administruoja milžiniškus Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto pinigų srautus, nuo jos sprendimų tiesiogiai priklauso tūkstančiai ūkininkų ir žemės ūkio įmonių. Todėl dabar mažiausiai reikia dar vieno politinio spektaklio.

Jeigu NMA vadovas nesuvaldė korupcijos rizikų – tai turi būti įrodyta ir aiškiai pasakyta. Jeigu ministerija turi naujų faktų – juos, kiek leidžia vykstantys tyrimai, reikia paaiškinti.

Jeigu tokių faktų dar nėra, ministras turėtų ypač atsargiai rinktis žodžius ir veiksmus, nes žmogaus reputacija nėra plastilinas, kurį galima iš pradžių sulipdyti į „galimai sulaikyto“ vadovo figūrą, o paskui paaiškinti, kad vis dėlto jis tėra liudytojas.

Tai svarbi aplinkybė. Ir štai  dėl ko. F. Dirginčiui nesuteiktas „specialiojo liudytojo“ statusas. Prisiminkite vis dar tiriamą Valstybinės augalininkystės tarnybos korupcijos bylą, kur „specialiojo liudytojo“ statusas buvo suteiktas buvusiam žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui, vėliau savanoriškai prisipažinusiam, jog ėmė kyšį, o įtarimai toje byloje pareikšti net 17 asmenų, įskaitant ir tuometį partijos „Vardan Lietuvos“ lyderį Saulių Skvernelį.

Kodėl grįžtu prie tos bylos? Nes „specialiojo liudytojo“ statusas taikomas asmeniui, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Taigi, bent jau pagal šiuo metu viešai žinomą procesinį statusą, teisėsauga F. Dirginčiaus nėra pripažinusi įtariamuoju ir jo neapklausia specialia BPK tvarka apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką. Ar tai pasikeis tyrimo metu – šiandien nežinome.

Tad šioje istorijoje teisėsauga turi atlikti savo darbą, o ministerija – savo.

Tačiau vienas dalykas jau dabar akivaizdus: kuo mažiau aiškių paaiškinimų pateikia K. Mažeika, tuo daugiau vietos lieka klausimui, ar čia iš tiesų sprendžiamos NMA vidaus kontrolės problemos, ar kartu vyksta ir institucijos galios centrų perstumdymas.

Atsakymą turi pateikti ne politinės kažkieno fantazijos, o faktai. Juolab kad laiko politiniams gaisrams gesinti mes neturime daug.

2027 metų sausį Lietuva perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Žemės ūkio ministerijai tai reiškia ne tik reprezentacinį vaidmenį, bet ir rimtus namų darbus, kuriuos reikia atlikti dar iki pirmininkavimo pradžios. Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų sausio–birželio mėnesiais.

Todėl ministrui dabar reikėtų ne dauginti miglą, o ją sklaidyti. Nes politikoje laužai turi vieną nemalonią savybę: užkurti juos lengva, o liepsna ne visada klausia, į kurią pusę jai pūsti.