NŽT pristatė valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolės rezultatus

Kaip savivaldybėms sekasi administruoti nuo 2024 m. patikėjimo teise joms perduotus beveik 110 tūkst. hektarų valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose, kokios dažniausios klaidos daromos sudarant žemės nuomos ar panaudos sandorius ir kokių rezultatų duoda NŽT vykdoma priežiūra, aptarta ketvirtadienį, sausio 29 d., Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) surengtame seminare „Valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolės rezultatai: 2025 m. planinių ir neplaninių patikrinimų rezultatai“. Nuotolinį seminarą stebėjo daugiau kaip 200  dalyvių – savivaldybių, verslo ir kitų institucijų atstovų.

Pasak NŽT Žemės patikėtinių valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos Vilijos Gritėnienės, Tarnybos, kaip priežiūros institucijos, pagrindinis tikslas yra padėti savivaldybėms formuoti vienodą teisės aktų taikymo praktiką valdant valstybinę žemę ir padėti specialistams išvengti pasikartojančių klaidų. „Nuolatinės konsultacijos ir mokymai duoda apčiuopiamų rezultatų – klaidų skaičius pastebimai mažėja“, – teigia V. Gritėnienė.

Savivaldybės, būdamos valstybinės žemės patikėtinėmis, turi teisę sudaryti miestuose ir miesteliuose esančios valstybinės žemės nuomos ar panaudos sandorius. Tačiau tam tikrais atvejais, kai sandoriai susiję su saugomomis teritorijomis, įsiterpusiais sklypais, apleistais statiniais ar didesnės vertės ir ploto žeme, NŽT teikia išvadas dėl šių sandorių projektų  atitikties teisės aktų reikalavimams. Be Tarnybos išvados tokie sandoriai negali būti sudaromi. Nustačius trūkumus, sandorių projektai grąžinami savivaldybėms taisyti. NŽT išvadas savivaldybėms pateikia operatyviai, vidutiniškai per šešias darbo dienas.

2025 metais NŽT planine tvarka patikrino 1001 savivaldybių sudarytą sandorį ir priimtą administracinį sprendimą. Pažeidimai nustatyti tik 35 atvejais, t. y. apie 4 proc. patikrintų sandorių ar sprendimų neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Atliekant neplaninę kontrolę per 2025 metus NŽT pateikė 2008 išvadas dėl valstybinės žemės nuomos ir panaudos sandorių atitikties teisės aktų reikalavimams. Iš jų 1695 buvo teigiamos, o 313 – neigiamos.

Iš dažnai nustatomų klaidų ne aukciono būdu nuomojant valstybinę žemę yra tai, kad neparengiami žemės sklypo dalių, reikalingų statinių eksploatacijai, planai arba tokie planai nėra suderinti su NŽT. Kita svarbi aplinkybė, kurią savivaldybė turi įvertinti išnuomodama valstybinę žemę, yra valstybinės žemės sklypo būtinojo dydžio pagrindimas, t. y. savivaldybės ne visais atvejais pateikia skaičiavimus ir kitus duomenis, pagrindžiančius išnuomojamo žemės sklypo ar jo dalies būtinąjį dydį.  

Taip pat pasitaiko atvejų, kai neteisingai nustatomas valstybinės žemės sklypo nuomos terminas, nepagrįstai valstybinės žemės nuomos sutartyje numatoma sąlyga dėl galimybės statyti naujus statinius ar rekonstruoti esamus, nepakankamai tiksliai apibrėžiama galimybė keisti žemės naudojimo paskirtį ar būdą, daromos kitos techninės klaidos.

NŽT specialistai pabrėžia, kad didelės dalies šių klaidų būtų galima išvengti savivaldybių specialistams atidžiai peržiūrint kiekvieną sandorio projekto sąlygą ir nuosekliai taikant teisės aktų reikalavimus.