Tikrų uraganų (tropinių ciklonų) Lietuvoje nebūna, praneša Meteo.lt.

„Mūsų šalies pajūryje kartais pasitaiko tik uraganinio stiprumo vėjo audros, kurios tradiciškai būna pavadinamos uraganais“, – aiškina meteorologai. 

Viena tokių praslinko 1967 m. spalio 17–18 d. švedai ją yra pavadinę Lenos vardu. Prieš smarkią audrą tuometė Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos valdyba išplatino perspėjimą, jog naktį iš spalio 17 į 18-ąją prognozuojamas 10–11 balų (t. y. iki 32–33 m/s) siekiantis vėjas (stiprus štormas). 

„Vis dėlto, 1967 metais vėjo audra buvo tokia baisi, kad jos stiprumas galėjo prilygti net 2–3 uragano kategorijai. Spalio 18 d. Klaipėdoje užfiksuotas vėjas, kurio greitis siekė iki 40 m/s (144 km/h arba 78 mazgų). Manoma, jog pavieniai vėjo gūsiai galėjo siekti net iki 55 m/s (198 km/h arba 107 mazgų). Taigi, savo jėga 1967 m. audra buvo baisesnė už uraganą „Anatolijų“ (1999 m. gruodžio 4 d., vėjas – iki 40 m/s) ir „Erviną“ (2005 m. sausio 9 d., iki 34 m/s), kurių vėjai maždaug atitiko pirmos kategorijos uraganą“, – praneša Meteo.lt. 

1967 metais ypač audringa Baltijos jūra sugriovė Palangos tiltą, paplovė kopagūbrius, pajūryje kilo potvynis. Didelės žalos uraganinio stiprumo vėjo audra padarė Klaipėdai. Gūsingi vėjai sukėlė vandens lygį Klaipėdos laivybos kanale. Vanduo pakilo net iki 1,86 metro žymos – taip aukštai (pagal turimus istorinius duomenis) vanduo dar niekada nebuvo pakilęs.

Danės (Dangės) upė senamiestyje užtvindė gatves ir aikštes, namų rūsius. Na o visoje Žemaitijoje išvertė daugybę medžių – per 3–4 mln. m³ medienos. Maždaug tiek medienos tais laikais būdavo numatyta kirtimui per trejus metus, rašo Meteo.lt.