Lietuvos avių augintojų asociacija jau šį šeštadienį (šeštadienį) 10 val. kviečia į šventinę specializuotą avininkystės parodą „Avis aprengs ir pamaitins 2022“. Paroda vyks UAB „Genetiniai ištekliai“, Arimaičių g. 1, Pavartyčių k., Radviliškio rajone.

Parodoje bus pristatomos avių veislės, demonstruojamas jų kirpimas, vyks šviečiamieji renginiai. Lankytojus pasitiks tautodailininkų, amatininkų bei avininkystės reikmenų mugė. Vyks parodomasis žirgų konkūras bei senovinių automobilių paradas. Mažųjų lankytojų lauks smagios pramogos bei užduotys.

Apie avių veisles

Lietuvoje avių veislių pasirinkimas tikrai platus, veisiama daugiau negu trys dešimtys veislių, iš jų 26 mėsinės. Tarp jų ir Ile-de-France, Šarolė, Sufolkai, Tekseliai, Vokietijos juodgalvės, Kerry Hill ir kitos. Ile-de-France veislė į Lietuvą pirmą kartą įvežta 2016 metais, avis Kėdainių rajono ūkininkas Prancūzijoje įsigijo pasinaudodamas valstybės pagalba. Ši veislė yra prancūzų pasididžiavimas. Avys mėsinės, labai stambios. Suaugę avinai sveria 150 kg ir daugiau, nelygu kaip auginami. Dar labai svarbu, kad šių avių ruja ne sezoninė kaip kitų, tai suteikia galimybę planuoti darbus taip, kad produkciją galima būtų pateikti ne tik rudenį, bet ir pavasarį, vasarą. Kitas LAAA narys Ile-de-France avis įsigijo Latvijoje. Ten yra labai stiprus ūkis, kurio avinai netgi buvo demonstruojami ir labai gerai įvertinti parodoje pačioje Prancūzijoje. Džiugu, kad ši veislė populiarėja Lietuvoje ir šios veislės veisėjų gretos didėja.

Šarolė veislė taip pat mėsinė, įsigyta su valstybės parama, visai neseniai – prieš keletą metų Marijampolės r. Kol kas deja, šios veislės veisėjų Lietuvoje nėra pakankamas skaičius, kad galėtume vykdyti šios veislės veisimo programą. Šiais metais parodoje demonstruosime šią veislę, tikimės, kad ši veislė patiks lankytojams. Labai svarbu populiarinimas, nes kai kurie avių augintojai tiesiog nežino mėsinių veislių visų privalumų bei galimybių.

LAAA tikslai

Nors paroda kiekvienais metais sulaukia didelio susidomėjimo iš plačiosios visuomenės, tačiau LAAA tikslas – populiarinti avininkystę, vykdyti veislininkystę siekiant  išauginti kokybiškas mėsines avis, kurių rinkoje deja trūksta. Taip pat skatinti avienos bei ėrienos vartojimą, sudominti ūkininkų bendruomenę užsiimti avininkyste.

„Mūsų tikslas yra auginti veislinius gyvulius, gerus reproduktorius, turinčius aukštą genetinį potencialą. Mėsinių veislių avinus labai tikslinga naudoti prekiniams ūkiams siekiant gauti geresnius palikuonis pardavimui, eksportui. Galima kergti su vietinėmis avimis, bet reikia pagalvoti, kaip ėriuosis, ypač kai avis smulkesnė. Pavyzdžiui, Tekselių labai plačios galvos, todėl sukergus su šios veislės reproduktoriais ėriavedėms gali kilti bėdų ėriuojantis. Kiekvienos veislės ėriavedei reikia parinkti tinkamą mėsinės veislės reproduktorių. Ir pirkėjai, ir supirkėjai pageidauja ne bet kokios, o kokybiškos avienos. Deja, kokybiškos produkcijos didesnius kiekius surasti sunku. Romanovo avys tikrai ne tai, ko šiandien reikia. Bėda su ta veisle, kuri užsilikusi nuo sovietinių laikų. Avys labai vislios, atveda po 2-4 ėriukus. Žmonėms atrodo, kad tai gerai. Tikrai ne. Jų šėrimas brangus, su buteliukais reikia „žaisti“. Be to, tai ne mėsinė veislė, o kailinė. Pilna skelbimų apie parduodamas „grynaveisles“ avis, žmonės perka katę maiše. Reikia žinoti, kad veislinis gyvulys turi turėti kilmės pažymėjimą, būti pripažintas veislininkystės institucijos – mūsų asociacijos. Apgavystė, jeigu ant tokio pažymėjimo nėra mūsų spaudo, parašo. Kilmė – tai tėvai, seneliai ir netgi protėviai. O grynaveislis reiškia, kad tos pačios veislės tėvai ir seneliai. Nėra svarbu, ką augini, kol augini tik savo reikmėms, tačiau jeigu ūkininkas pradeda dalyvauti rinkoje, ją iškreipia. Per skelbimus parduodama bet kokia skerdena, numušamos kainos. Pikta ir dėl to, kad vartotojai paragavę tokios produkcijos nusivilia, susidaro prastą nuomonę apie avieną apskritai, o pakeisti nusistatymą labai sunku. Mūsų ūkininkams trūksta aktyvumo. Šviesulių yra vienetai. Dauguma linkę dejuoti, iš kitų kažko tikisi. Galėtų susitarti, keli ūkiai auginti tą pačią veislę, supirkėjams sutartam laikotarpiui pasiūlyti didesnius kiekius tos pačios kokybės produkcijos. Mūsų sektoriuje, kaip ir kituose, būtų ypač naudinga kooperuotis“, – pažymi G. Kisielienė.

Sektoriaus problema – vilkų daroma žala

Kalbant apie avininkystę, nepaminėti vilkų neįmanoma, nes būtent šis sektorius susiduria su didžiausia žala. Ir nors daug apie tai girdime kasdien, tačiau situacija nesikeičia.

Vilkų populiacija didesnė negu manyta. Tai patvirtino Medžioklėtyros laboratorijos tyrimai. Vilkas lenda įkyriai prie naminių gyvulių, nebijo žmonių. Pikta ir keista, kad paskelbus medžioklę dažniausiai yra nušaunamas vilkas miške – tas, kuris nėra galbūt probleminis, galėtų sau miške ir gyventi.

Nuo vilko neapsaugos jokie tinklai, tai tik pinigų švaistymas. Ne išeitis ir šunys, kurie yra brangūs, daug kainuoja jų išlaikymas (ėdalas, dresavimas), be to, jie agresyvūs, tinkami stepėms, didelėms teritorijoms, o Lietuvoje gali kelti ir papildomą pavojų.

Anot LAAA vadovės, labai būtų svarbu operatyviai išduoti specialius leidimus probleminiams vilkams išimti iš gamtos. „Nes vilkas sugrįžta į bandą kitą dieną ir būtų galima jį sumedžioti, o specialių leidimų išdavimas užtrunka apie 3-4 savaites, tad vilkas būna jau tikrai kitur“, – neabejoja G. Kisielienė.

Dėl vilkų augintojai patiria didelę moralinę žalą, jie prisiriša prie gyvulio, kurį augina nuo mažens. Avims – didžiulis stresas, kiek būna išsimetimų. Jeigu jis įvyksta ne iš karto, ūkininkas negauna kompensacijos už vilkų padarytą žalą.

Pasitaiko, kad sudraskomas veislinis gyvulys, kuris nebuvo laiku įrašytas į kilmės knygą, tada jau nebegalima išduoti kilmės pažymėjimo.

Kai banda didelė, augintojas kartais per vėlai pastebi sužalotą avį, nespėja jos pagydyti. Tai labai skausminga tema. Sunku suprasti, kodėl valstybė, remdama gyvulių auginimą bei veislininkystę, leidžia juos draskyti…

Avininkystės perspektyvos Lietuvoje

Avininkystės sektorius yra tikrai perspektyvus, tačiau auginti reikia ne bet kokias, o mėsines avis, todėl tinkamam pasirinkimui reikalingas supratimas. LAAA teikia konsultacijas, pataria, organizuoja mokymus ir kitus švietėjiškus reginius.

Tiesa, šiandien statistika nekokia, per pastaruosius penkerius metus avių skaičius yra mažiausias – 156 tūkst. Gal tai rodo, kad išnyko smulkieji laikytojai, nes stebimas ūkių stambėjimas.

Šiandien, kai visiems ūkininkams ypač aktuali tema – Europos žaliasis kursas,  galima pasidžiaugti, kad būtent avininkystės šaka yra aplinkai draugiška. Galima sakyti, kad avis niekam nekenkia, ypač kai dabar daug kalbama apie bioįvairovę. Šalia avių gali saugiai veistis kiškiai, varliagyviai, perėti paukščiai, prisidedama prie dirvožemio atkūrimo. Ypač darosi populiaru avis naudoti kaip žoliapjoves dideliems plotams nušienauti.  UAB „Saulės grąža“ pirmasis saulės parkas Lietuvoje, šienaujamas baltiškų avių. Nuganant žolę saugoma natūrali pievų flora. Taip pat tai – ekologiškesnis būdas nei žolę pjauti benzinine žoliapjove, naikinti cheminėmis medžiagomis ar kloti šviesą atspindintį paklotą.  Avimis rūpinasi ūkininkas Evaldas Laucevičius, veislinės avininkystės atstovas, Lietuvos avių augintojų asociacijos tarybos narys. Jis kasdien prižiūri, kad avims netrūktų vandens, ar jos sveikos ir patenkintos gyvenimo sąlygomis. Škudžių ir kitų veislių avys naudojamos nuganymui, kraštovaizdžio priežiūrai jau ne viename Lietuvos nacionaliniame ir regioniniame parke.

Avių kirpėjų varžytuvės ir jų dalyviai

Parodoje savo avių kirpėjo amatą demonstruos ir avių kirpėjų varžytuvėse dalyvaus Raimondas Arbačauskas iš Kelmės r. Maneikių k. Įdomi šio žmogaus istorija, kuris prieš dešimtmetį įsigijo keletą avių ir tada net nė nemanė, kad kada nors pats savo aveles kirps. Bet kadangi avių kirpimo paslauga nebuvo pigi, ūkininkas pagalvojo, kad ir pats gali išmokti šio amato. Kaip tarė, taip ir padarė: iš pradžių kirpęs paprasta elektrine mašinėle aveles, vėliau įsigijęs tobulesnę mašinėlę ir kirpimo peiliukų rinkinį Raimondas vis dažniau sulaukdavo kaimynų, draugų bei pažįstamų prašymų nukirpti aveles. Dabar per metus šis avių kirpėjas nukerpa apie 10 tūkstančių avių, jo rekordas – 190 avių per vieną darbo dieną (8 valandas).

R. Arbačauskas mielai dalyvauja įvairiuose renginiuose susijusiuose su avininkyste. Štai prieš keletą metų Šeduvoje vykusiame avių kirpimo čempionate nugalėjo Jonas Stonkus iš Platelių, avį nukirpęs greičiau negu per tris su puse minutės, tada R. Arbačauskas atsiliko tik keliomis sekundėmis. Šiemet avininkystės šventėje Šeduvoje Raimondas ir vėl varžysis avių kirpimo čempionate.