Kokias karves reikia auginti ateities melžimo sistemoms?

Lietuvoje sparčiai daugėja ūkių, kurie renkasi robotizuotą melžimą. Tai ne tik darbo jėgos trūkumo sprendimas – robotas tampa ūkio centro nervų sistema, gebančia rinkti tūkstančius duomenų apie kiekvieną karvę. Tačiau sėkmingas roboto darbas priklauso ne tik nuo programinės įrangos ar įrenginio kokybės. Didžiulę reikšmę turi ir genetika – kokios karvės patenka į tvartą.

Tešmens forma – pamatinis kriterijus

Robotui reikia tešmens, kuris „įstatomas“ į melžimo sistemą greitai ir be klaidų. Tai reiškia, kad speniai turi būti taisyklingai išsidėstę, nei per arti, nei per toli vienas nuo kito. Labai siauras ar labai platus spenių išdėstymas ilgina roboto uždėjimo laiką, o tai reiškia didesnę pakenkimo riziką ir nervingesnę karvę. Veisimo programose šiandien aiškiai akcentuojamas tinkamo robotui tešmens indeksas – viena svarbiausių atrankos krypčių ateičiai.

Elgsena ir prisitaikymas prie technologijos

Robotizuotas melžimas remiasi karvės savarankišku sprendimu ateiti į melžimo vietą. Todėl svarbu, kad gyvuliai būtų ramūs, smalsūs ir nesibaimintų naujovių. Genetikoje tai apibūdinama kaip temperamento ar valdymo patogumo požymiai. Ramios, socialiai aktyvios karvės robote melžiasi kelis kartus per parą be papildomo žmogaus kišimosi.

Sveikata ir duomenų ekonomika

Robotas nuolat matuoja somatinių ląstelių kiekį, pieno elektrinį laidumą, duoda signalą apie galimus uždegimus ar sveikatos sutrikimus. Jei genetikoje prioritetas teikiamas sveikatos indeksams – mažesniam mastito, medžiagų apykaitos ar veršiavimosi problemų dažniui – robotas tampa ne tik melžimo, bet ir sveikatos priežiūros partneriu. Tokios karvės mažiau serga, ilgiau tarnauja, o jų duomenys virsta tikra ūkio „valdymo valiuta“.

Ekonominis efektas

Vienas roboto melžimo įrenginys yra didelė investicija, todėl kiekviena minutė, kai melžikliai neprisijungia, o karvė spyriojasi ar nenori ateiti, reiškia pinigų nuostolį. Teisingai parinkta genetika sumažina šias prastovas. Skaičiuojama, kad ūkyje, kur dauguma karvių atrinktos pagal robotui tinkamus indeksus, melžimo efektyvumas padidėja iki penkiolikos procentų, o pieno kiekis išlieka stabilus be papildomų darbo sąnaudų.

Išvada

Robotas nepakeis gyvulio genetikos. Jei į tvartą įeina netinkamos karvės, jokios technologijos jų neištaisys. Todėl veisimas tampa strategine roboto sėkmės dalimi – kartu su įrenginio parinkimu ir ūkio vadyba. Ateities pieno ūkiuose svarbiausias uždavinys – atrasti balansą tarp technologijos ir genetikos, kad karvė, robotas ir ūkininkas dirbtų viena kryptimi.

Dr. Donata Uchockienė, pieno ūkių konsultantė, UAB „Gameta LT“