Islandijoje – diskusijos apie beržų selekciją ir miškingumo ateitį

Rugsėjo 17–18 d. Islandijoje, Hella miestelyje, vyko Šiaurės šalių genų banko ir genetinių išteklių žinių centro (NORDGEN) konferencija, kurioje dalyvavo ir Lietuvos Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus vedėjas Darius Raudonius ir skyriaus vyriausiasis specialistas Ignas Antanavičius. Susitikime aptartos naujausios beržų selekcijos kryptys, klimato kaitos iššūkiai bei tarptautinio bendradarbiavimo galimybės.

Islandijos miškingumas šiandien siekia vos apie 1,5 proc. šalies teritorijos. Didžiąją dalį miškų sudaro plaukuotojo beržo (Betula pubescens) medynai bei beržo keružio (Betula nana) ir  plaukuotojo beržo (Betula pubescens) hibridų medynai. Tai didina genetinę įvairovę, tačiau miškininkystės požiūriu kelia iššūkių, nes hibridai paprastai būna smulkesni ir nepasiekia tokio aukščio kaip plaukuotasis beržas. Šalyje didelis dėmesys skiriamas kiekvienam natūraliai atžėlusiam ar pasodintam medžiui. Miškininkai ir mokslininkai  sulaukia itin didelio įvertinimo bei finansavimo. Islandijos tikslas – pasiekti bent 5 proc. miškingumą, o ūkiniai miškai tvarkomi taip, kad prisidėtų ir prie šalies ekonomikos. 

Tuo pat metu dalis visuomenės į miškų plėtrą žvelgia nevienareikšmiškai – kalnuotose vietovėse ar slėniuose atsirandantys medynai kartais laikomi gamtinio kraštovaizdžio pokyčiu.
Lietuva šiandien gali pasigirti 33,9 proc. miškingumu – tai vienas didesnių rodiklių Europoje. Ši aplinkybė dažnai lemia ir intensyvias visuomenės diskusijas apie miškų naudojimą: daliai gyventojų miškų gausa atrodo kaip savaime suprantamas turtas, kiti nerimauja dėl kirtimų apimčių. Palyginus su Islandija, akivaizdu, kad Lietuva turi gerokai platesnes galimybes tiek saugoti gamtą, tiek vystyti tvarią miškininkystę.

Konferencijoje pristatyta ir introgresinė hibridizacija – procesas, kai giminingos rūšys natūraliai kryžminasi, o jų hibridai vėl kryžminasi su viena iš tėvinių rūšių. Tokiu būdu genetinė medžiaga iš vienos rūšies „persikelia“ į kitą, sukurdama genų srautą tarp rūšių, nors jos išlieka atskiros. Šis reiškinys gali būti naudingas – padėti rūšims greičiau prisitaikyti prie klimato kaitos, kenkėjų ar ligų, didinti genetinę įvairovę. Tačiau jis gali turėti ir neigiamų padarinių – „praskiesti“ retų rūšių genofondą arba suardyti ekologinius barjerus tarp rūšių, mažindamas jų išskirtinumą.

Švedijos mokslininkai supažindino su pažanga diegiant genominę selekciją – modernų metodą, kai medžių savybės nustatomos pagal jų DNR dar jiems esant labai jauniems. Jei tradiciniai atrankos procesai užtrunka dešimtmečius, ši technologija leidžia per kelerius metus nustatyti, kurie individai bus atsparesni klimato kaitai, greičiau augs ar duos gausesnį derlių. Taip sutrumpinamas selekcijos ciklas ir atsiranda galimybė sparčiau formuoti produktyvesnius miškus. Taip pat buvo pristatyta galimybė spartinti selekciją taikant dirbtinį apšvietimą, kuris skatina ankstyvą beržų žydėjimą. Naujausi Švedijos mokslininkų eksperimentai parodė, kad nuolatinis apšvietimas kelis kartus padidina žiedų kiekį, todėl sutrumpėja laikas iki naujų kryžminimų, o tai leidžia greičiau atrinkti produktyvius individus ir gauti aukštos selekcinės vertės sėklas, prisidedančias prie produktyvesnių bei klimato kaitai atsparesnių beržynų kūrimo.

Įgytos žinios aktualios ir Lietuvai. Numatoma pradėti diskusijas su mokslininkais dėl hibridizacijos monitoringo, genominės selekcijos pritaikymo bei šiuolaikinių technologijų diegimo miško medžių sėklinėse plantacijose. Tai žingsniai, galintys padėti kurti produktyvesnius ir klimato kaitai atsparesnius Lietuvos miškus.