Telyčių fabrikas: kaip valdyti pertekliaus ekonomiką?

Asociatyvi nuotr. Pieno ūkis nuotr. Asociatyvi nuotr. Pieno ūkis nuotr.

Interviu su daktare Donata Uchockiene, UAB „Gameta LT“

Pieno Ūkis: Seksuota sperma ūkiuose naudojama vis plačiau, tačiau vis dar girdisi klausimų – ar tai iš tiesų atsiperka, o gal sukuria naujų problemų?

Donata Uchockiene: Iš tiesų ūkininkų klausimai logiški. Seksuota sperma iš esmės keičia bandos struktūrą. Kai ją naudojame plačiai, gauname daug daugiau telyčių, nei gautume su tradicine sperma. Taip atsiranda vadinamasis „telyčių fabrikas“ – situacija, kai jų užauga daugiau, nei ūkiui reikia bandai atnaujinti. Ir tada kyla klausimas – ar tai našta, ar investicija.

Kaip spręsti perteklinių telyčių klausimą?

Čia slypi didžioji nauda. Jei ūkyje gimsta daugiau telyčių, atsiranda galimybė atrinkti tik geriausias. Tai leidžia kelti bandos genetinį lygį greičiau, nes nebesame priversti auginti visas iš eilės. Silpnesnes telyčias galima parduoti arba sėklinti su mėsinių bulių sperma. Tai jau nebe problema, o atrankos laisvė. Tyrimai rodo, kad ūkiuose, kurie sistemingai taiko šią praktiką, genetinis progresas spartėja iki dvigubai (Garcia-Ruiz et al., 2016).

O kaip atrodo ekonominė pusė?

Dažnai ūkininkai sako – seksuota sperma brangi. Bet reikia matyti platesnį paveikslą. Atsiranda galimybė parduoti perteklines telyčias užauginus, padaryti ūkio bandą sveikesnę ir produktyvesnę. Be to, atsiranda strateginė kombinacija: vertingiausios karvės sėklinamos seksuota sperma, o mažesnės vertės – mėsinių bulių sperma. Tokiu būdu gauname dvigubą ekonominę naudą: daugiau telyčių atrankai ir daugiau vertingų veršelių rinkai. IFCN Dairy Research Network skaičiavimai rodo, kad tokia kombinacija vidutiniame Europos ūkyje didina pelningumą apie 120–150 eurų vienai karvei per metus (IFCN, 2022).

O kaip su ūkiais, kurie sako, kad jiems telyčių per daug?

Čia svarbiausias momentas – ūkio planavimas. Jei neplanuoji, tada išties gali pasirodyti, kad telyčių „per daug“. Bet jeigu žiūri strategiškai, tas perteklius leidžia parduoti jaunus gyvulius, padidinti grynųjų pinigų srautą. Be to, aukštos genetinės vertės telyčios šiandien yra paklausi prekė – ir Lietuvoje, ir eksportui. Kai kalbu su ūkininkais, sakau: geriau turėti per daug telyčių ir rinktis, negu per mažai ir neturėti iš ko atrinkti.

Ką patartum Lietuvos ūkiams, kurie dar svarsto dėl seksuotos spermos?

Pirmiausia – pažiūrėti į tai kaip į investiciją, o ne tik į išlaidą. Seksuota sperma nėra skirta „žaidimui“ – ji veikia tik tada, kai ūkyje aiškiai apsibrėžta veisimo strategija: kokias karves dauginti, kokias sėklinti su mėsiniais buliais, kiek telyčių reikia pasilikti. Jei tokio plano nėra, tada ir rezultatai nuvilia. Bet ten, kur planas yra, seksuota sperma tampa vienu stipriausių ekonominių instrumentų.

Šaltiniai:

Garcia-Ruiz, A., Cole, J. B., VanRaden, P. M., Wiggans, G. R., Ruiz-López, F. J., & Van Tassell, C. P. (2016). Changes in genetic selection differentials and generation intervals in US Holstein dairy cattle as a result of genomic selection. Proceedings of the National Academy of Sciences, 113(28), E3995–E4004.

IFCN Dairy Research Network (2022). Annual Dairy Report 2022. IFCN, Kiel, Germany.

Pieno ūkis

Video