Europos Sąjungoje skatinama daugiau investuoti į žinias, inovacijas ir suteikti ūkininkams ir kaimo bendruomenėms galimybę naudotis rezultatais. Sukauptos žinios padeda sparčiau diegti naujoviškus metodus.

2020 m. gruodžio 18 d. Europos Komisijai patvirtinus rekomendacijas šalims narėms dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginių planų, kuriuose pateikiamos rekomendacijos Lietuvai, matome, kad tęstinio mokymo(si) poreikis ypač svarbus. Tarp pateiktų rekomendacijų – skatinti pažangų, atsparų ir įvairų žemės ūkio sektorių, užtikrinantį aprūpinimą maistu; Sustiprinti aplinkos apsaugą ir klimato veiksmus ir prisidėti siekiant su aplinka ir klimatu susijusių ES tikslų; Stiprinti socialinę ir ekonominę kaimo vietovių struktūrą ir tenkinti visuomenės poreikius; Skatinti ir dalintis žiniomis, inovacijomis ir skaitmeninimu žemės ūkyje ir kaimo vietovėse bei skatinti jų įsisavinimą.

Perėjimas prie tvarios maisto sistemos negali būti pasiektas be dalijimosi žiniomis, naujovių ir skaitmeninimo. Veikianti žemės ūkio žinių ir inovacijų sistema (AKIS), padedanti pasiekti visus BŽŪP tikslus, turėtų padėti dalintis žiniomis tarp jos dalyvių. Lietuva yra sukūrusi žemės ūkio tyrimų, švietimo ir konsultavimo sistemą viešajame sektoriuje. Tačiau daugiausia dėl nepakankamų investicijų ir nepakankamos dalyvaujančių asmenų sąveikos, Lietuvos AKIS atrodo fragmentiška ir mažai orientuota į ūkininkų poreikius. Nepaisant to, kad didelė dalis ūkininkų yra baigę žemės ūkio mokymus, suaugusieji nėra linkę mokytis, todėl reikia tobulinti įgūdžių tobulinimo sistemą. Atkreiptinas dėmesys, kad lėšų, skirtų priemonėms, susijusioms su informacija, žiniomis ir inovacijomis, Lietuvoje skiriama mažiau nei ES vidurkis. Imantis priemonių šioms silpnybėms įveikti būtų padidintas konkurencingumas ir našumas, kuris, nepaisant neseniai įvykusio augimo, vis dar nesiekia ES lygio.

Be mokymų, nuolatinio įgūdžių tobulinimo bei nuoseklaus kaimo gyventojų ir žemės ūkio veiklos subjektų informavimo neįsivaizduojamas ES tikslų aplinkosaugos, klimato kaitos, inovacijų diegimo ir kt., įgyvendinimas.

„Šiandien, kai BŽŪP strateginio plano 2023-2027 m. laikotarpiu itin daug dėmesio skiriama klimato kaitai, susijusiai su Paryžiaus susitarimo (COP 21) įsigaliojimu ir Jungtinių Tautų įsipareigojimais užtikrinti darnų vystymąsi, vandens ištekliams, rizikos valdymui, technologinėms naujovės, ypač skaitmeninei revoliucijai, mokymasis ir žinių pritaikymas praktikoje yra itin aktualus ir svarbus. Todėl turime skirti itin didelį dėmesį ūkininko ekonominėms, aplinkosauginėms ir socialinėms žinioms ir jų pritaikomumui ūkiuose. Visada smagu mokymuose susitiksi su tokiais ūkininkais, kurie itin kruopščiai planuoja investicijas į ūkį ir siekia ūkininkauti ne tik tvariai, bet ir ekonomiškai“, – dalinasi įspūdžiais mokymus vedantis Žemės ūkio rūmų konsultantas dr. Edvardas Gedgaudas.

„Dalyvavau ne vienuose mokymuose, kuriuos organizavo kitos mokymo institucijos, tačiau Žemės ūkio rūmų lektoriai ir jų praktiniai užsiėmimai patiko labiausiai. Labai svarbu, kad į kiekvieną temą buvo pažvelgta iš praktinės pusės, iš ūkininko. Gavau ne tik visus atsakymus į užduotus klausimus, bet ir patarimus dėl savo ūkio ekonominės veiklos planavimo bei technologinių sprendimų ūkininkaujant ekologiškai. Manau, kad ūkininkams labai svarbu tobulinti žinias nuolat, o lektorių patarimus taikyti praktiškai savo ūkiuose“, – dalinasi mintimis mokymuose dalyvavusi ūkininkė Rūta Kazlauskienė.

„Kiekvienas matome, kad gyvename nuolat kintančio pasaulio sąlygomis, todėl šiandien didžiausia vertybė – naujausia informacija, žinios ir įgūdžiai bei jų pritaikymas praktikoje. Žemės ūkio rūmai, kurie yra skėtinė organizacija ir vienija net 40 organizacijų, yra arčiausiai žemdirbių ir kaimo gyventojų, todėl gerai žino poreikius, kokių mokymų ir kokiomis temomis reikia šiandien.  Džiaugiamės, kad sulaukiame didelio susidomėjimo organizuojamais mokymais ir gauname puikius atsiliepimus iš ūkininkų apie kompetentingus lektorius, dr. Edvardą Gedgaudą, Viktoriją Švedienę, dr. Editą Karbauskienę, Ramūną Stonkų ir kt. Siekiant užtikrinti nemokamus mokymus ūkininkams, Žemės ūkio rūmai, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti“ įgyvendina projektą „Ūkininkų kompetencijų ugdymas“ ir organizuoja mokymus, kurių pagalba planuojama apmokyti per 3 tūkst. žemės ūkio veiklos subjektų“, – kalba projekto vadovė, LR ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vyr. specialistė Irmina Kudarauskienė.

Įgyvendinant projektą Žemės ūkio rūmai parengė ir atnaujino 16 mokymo programų: Ekologinio ūkininkavimo pagrindai; Retesnių varpinių, ankštinių, aliejinių ir prieskoninių vaistinių augalų veislės ir auginimo technologijos; Kompleksinės paramos reikalavimai; Pieno ūkio efektyvumo didinimas ir klimato kaitos mažinimas veislininkystės pagalba; Agrarinė aplinkosauga ir kraštovaizdžio gerinimas; Aplinkosauga ir tręšimo planavimas; Tausaus dirvožemio naudojimo pagrindai; Naujausios technologijos ekologinės gamybos ūkiuose; Dalyvavimas aplinkos apsaugos priemonėse ir jų įgyvendinimas; Ekonominės (ūkinės) veiklos planavimas ir finansavimo galimybės; Buhalterinės apskaitos svarba ūkininko ūkyje; Verslo planų rengimas ir projektų įgyvendinimas smulkiame ūkyje; Galvijų skerdimas ir skerdenų paruošimas aukštos kokybės galvijienos gamyboje, pagal kurias bus organizuojami mokymai.

Lietuvai svarbu gaminti konkurencingus, rinkoje paklausius  žemės ūkio produktus, kartu atitinkant ūkio valdymo, aplinkosaugos reikalavimus, todėl mokymų metu didelis dėmesys skiriamas tausojančiam aplinką ir diegiančiam inovacijas žemės ūkiui, kuris sukuria ekonominei, socialinei, gamtosaugos bei etnokultūrinei kaimo plėtrai palankią aplinką ir leidžia gerinti gyvenimo kokybę. Ūkininkai supranta, kad būtina mokytis ir nekenkiant aplinkai vystyti savo verslą, tokiu būdu užtikrinant kokybiškų produktų tiekimą vietos bei ES bendrajai rinkai.