Refleksija po antradienio mitingo prie Seimo dėl NT mokesčio

Birželio 10 d. prie Seimo Vilniuje vykęs protestas, kuriame dalyvavo ir būrys kretingiškių, organizuotas asociacijos „Atoveiksmis“, tapo dar viena karšta bulve per paskutinius rinkimus daugumą gavusiai valdžiai.

Ar Lietuvos visuomenė vėl sukilo? Prieš ką? Prieš valdančiųjų brukamą nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kuris, užuot sprendęs biudžeto problemas ir šalies gynybos finansavimo klausimus, grasina paprastų žmonių gerovei. Bet ar tikrai suskilo? Greičiau – susiskaldė. Dauguma taip ir liko „ant sofų“, o politikai, neraudonuodami, meluoja toliau.

Valdžios dauguma ir toliau laužo rinkiminius pažadus bei stumia socialiai neteisingas reformas, į visuomenę žiūrėdama itin ciniškai: šunys loja, o karavanas eina.

Tuo tarpu protestuotojai, verdami kareivišką košę ir rinkdami parašus, aiškiai pareiškė: jokie būstai, įskaitant sodo namus, neturi būti apmokestinami. Tačiau valdžia, užuot klausiusi žmonių, toliau gudrauja, bandydama nuraminti visuomenę kosmetiniais sprendimais (per 3 mėnesius pateikta 9 projektai), kurie slepia tikrąją mokesčių reformos grėsmę: išbuožinti vidurinę klasę ir taip atlaisvinti „neracionaliai“ žmonių valdomus pastatus bei sklypus. Tokių reformų „užsakovai“ – ne Lietuvoje. Tai „BlackRock“ ir panašios tarptautinės struktūros. Ar nekyla klausimas, kodėl Europos Komisija to reikalauja mainais už saldainį – RRF finansinę paramą?

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, nepaisydamas visuomenės pasipiktinimo, birželio 9 d. pritarė Vyriausybės siūlomam NT mokesčio įstatymo projektui, kuris jau birželio 12 d. bus svarstomas plenariniame posėdyje. Politikai cinizmu persmelktoje diskusijoje pripažino, kad mokestis esą būtinas „ilgalaikiam biudžeto tvarumui“. Tačiau kyla klausimas: kodėl šis „tvarumas“ kuriamas ant paprastų žmonių pečių, o ne apmokestinant stambųjį kapitalą, alkoholį, lošimo verslą ar prabangos prekes?

Protestuotojai piktinosi, kad NT mokestis, užuot taikomas turtingiesiems, smogs viduriniajai klasei ir socialiai pažeidžiamoms grupėms. „Jeigu šeima turi vienintelį būstą ir sodo namą, tai dabar turės skirtis, kad išvengtų mokesčio už antrą būstą?“ – retoriškai klausė vienas protesto dalyvis. Asociacijos „Atoveiksmis“ vadovas Raimondas Šimaitis atvirai rėžė: „Mūsų siekis – kad jokie būstai, įskaitant sodo namus, nebūtų apmokestinami.“ Jo žodžiai atspindi ne tik protestuotojų, bet ir tūkstančių lietuvių nuotaikas, kurie jaučiasi išduoti valdžios, besivaikančios Europos Komisijos rekomendacijų, o ne tautos interesų.

Reaguodama į visuomenės spaudimą, valdžia paskubomis sugalvojo „kompromisą“ – neapmokestinti pirmojo būsto, tačiau antram, trečiam ir paskesniems būstams taikyti didesnius mokesčių tarifus, nei anksčiau siūlė Finansų ministerija. Premjeras Gintautas Paluckas, bandydamas gesinti protestų ugnį, pareiškė: „Dėl kilusių diskusijų priimtas sprendimas neapmokestinti pirmojo būsto.“

Tačiau opozicija ir protesto dalyviai įsitikinę, kad šis sprendimas – tik dūmų uždanga. Siūlomi tarifai antrajam ir kitam NT (0,2 proc. nuo 50 000 iki 200 000 €, 0,4 proc. nuo 200 000 iki 400 000 €) akivaizdžiai nukreipti ne į turtuolius, o į tuos, kurie turi kuklius sodo namus ar paveldėtą turtą.

Dar ciniškiau skamba argumentas, kad šie mokesčiai bus skirti Gynybos fondui. Užuot didinusi biudžeto pajamas per efektyvesnį mokesčių administravimą, valdininkų armijos mažinimą ar kovą su šešėline ekonomika, valdžia renkasi lengviausią kelią – apmokestinti žmonių nuosavybę, prisidengdama ultra patriotizmu. Visa tai jau vadinama „bausme gyventojams“ už tai, kad sunkiai dirbo ir turi stogą virš galvos.

„Parazitai, ištroškę svetimų pinigų“, – socialiniuose tinkluose rašė vienas komentatorius, atspindėdamas visuomenės nusivylimą. Kitas pridūrė: „Kai šimtai milijonų švaistomi, o pinigų gynybai neva trūksta, akivaizdu, kad tai tik pretekstas mulkinti žmones.“

Birželio 10 d. protestas prie Seimo nebuvo vienkartinis renginys. Tai – dalis platesnio judėjimo, prasidėjusio dar balandį, kai Katedros aikštėje susirinko apie 10 tūkst. žmonių. Antrasis protestas, nors ir ramesnis, pasižymėjo aiškia žinia: piliečiai nepasiduos. Renginio metu buvo renkami parašai piliečių pataisai, kuria siekiama užtikrinti, kad jokie būstai, įskaitant sodo namus, nebūtų apmokestinami. Šimtai žmonių, ragaujančių kareivišką košę ir klausančių organizatorių pasisakymų, vieningai palaikė iniciatyvą.

Valdžios atsakas į šią, kaip ir į ankstesnes akcijas, buvo arba tyla, arba tušti pažadai. R. Žemaitaitis ir A. Gedvilas visgi susitiko su protestuotojais. Tačiau ko jie čia atėjo? Pasiteisinti? Panašu, kad nepavyko. Protestuotojų nuomone, A. Gedvilas tesėjo pažadą ir nebalsavo už NT mokestį, tačiau naujų rinkimų „Nemuno aušra“ gali ir nesulaukti.

Panašu, kad kylančio socialinio gaisro valdantiesiems jau kelintas mėnuo nepavyksta užgesinti. Finansų ministras Rimantas Šadžius dar gegužę bandė raminti protestuotojus, teigdamas, kad didžiajai daliai gyventojų mokesčio mokėti nereikės, o socialiai remtiniems bus taikomos lengvatos. Tačiau šie žodžiai skamba kaip pasityčiojimas, kai realybėje net vienintelis sodo namas gali tapti mokesčių našta. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, išgirdęs apie Palucko „pirmojo būsto“ nuolaidą, neslėpė apmaudo: „Posėdžiaujame, svarstome, o po dviejų valandų – visas darbas perniek.“ Tai puikiai iliustruoja chaosą ir nesuderintumą valdančiojoje koalicijoje, kur sprendimai keičiasi greičiau nei protestuotojų plakatai.

Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila eina dar toliau – siūlo konstituciškai įtvirtinti, kad piliečių nuosavybė Lietuvoje neapmokestinama. Nors šiai iniciatyvai VRK užkirto kelią, skundas nagrinėjamas teisme, o posėdis numatytas šią savaitę. Jei pavyktų surinkti 50 tūkst. parašų iki rugpjūčio 4 d., Seimas būtų priverstas svarstyti įstatymo projektą, panaikinantį NT mokestį gyvenamiesiems ir sodų statiniams. Tai būtų istorinė pergalė, įrodanti, kad piliečių valia gali nugalėti valdžios savivalę.

Valdžios užsispyrimą galima paaiškinti keliomis priežastimis, tačiau jos visos veda prie to paties – noro pataikauti išoriniams interesams ir lengvai užpildyti biudžeto skyles. Europos Komisija jau ne pirmus metus spaudžia Lietuvą plėsti NT mokesčių bazę, teigdama, kad dabartinė sistema skatina spekuliaciją ir socialinę nelygybę. Tačiau mitingo dalyviai tai vertina kaip bandymą primesti svetimus interesus, neatitinkančius Lietuvos realijų. „Mokesčiai Lietuvoje ir taip vieni mažiausių? Tai kodėl kainos kaip Vokietijoje, o algos – kaip Bulgarijoje?“ – piktinosi vienas protesto dalyvis.

Valdžios argumentai apie „biudžeto tvarumą“ ir „Gynybos fondo“ būtinybę skamba tuščiai, kai švaistomi šimtai milijonų, o mokesčių administravimas lieka neefektyvus. Kodėl neapmokestinamas stambusis kapitalas? Kodėl nekovoja su šešėline ekonomika? Atsakymas paprastas: lengviau apmokestinti paprastų žmonių būstus, nei imtis struktūrinių reformų ar mažinti biurokratų armiją. Taigi, į tikslą einama pigiausiu ir lengviausiu keliu, aiškiai žinant, kad iki kitų rinkimų žmonės viską pamirš ir atleis.

Birželio 12 d. plenarinis posėdis paprastiems piliečiams nieko gero nežada – valdžia vėl ignoruos visuomenės valią. Tačiau viena aišku: žmonės pavargo nuo melo, veidmainystės ir mokesčių, griaunančių jų svajones. „Aš visiems linkiu turėti būstą po milijoną“, – su šypsena sakė Raimondas Šimaitis. Bet kol valdžia toliau taršo šviesą, šis linkėjimas lieka tolimas. Kova tęsiasi, ir protestuotojai neketina pasiduoti.