Vynuogininkai skinasi kelią į vyndarystės sektorių
Teigiama, kad vyndarystės tradicijos Lietuvoje nėra senos. Tačiau jos – neatsiejama dvarų kultūros dalis. Visgi vynuogių auginimu mūsų šalyje labiau domėtis pradėta tik XX a. viduryje, kai selekcininkai išvedė šiauriniam klimatui pritaikytas veisles.
Lietuvos vynuogininkų asociacijos duomenimis, jos narių valdomame vynuogynų registre yra 72 vynuogynai. Kai kurie iš jų jau pradėję kurti vyndarystės tradicijas. Siekdama stiprinti vyno sektorių regione, Europos Sąjunga taip pat teikia paramą investicijoms. Tad vynuogių augintojai ir vyno iš jų gamintojai kviečiami šia parama pasinaudoti.
Vyndarystės plėtra
„Per pastaruosius 5–10 metų Lietuvos vyno sektorius patyrė reikšmingą plėtrą“ – sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyr. specialistė Agnė Digaitienė ir priduria, kad Lietuvoje ilgą laiką veikė vien didžiosios vyno gamybos įmonės, kurios vyno žaliavą atsiveža iš kitų ES šalių ir gamina putojantį vyną.
„Tačiau dėl klimato kaitos vynuogininkystė tapo perspektyvia žemės ūkio šaka“, – teigia specialistė. Ji pasakoja, kad Lietuvos vynuogininkų asociacijos ir ŽŪM bendromis pastangomis, 2021 m. pabaigoje Lietuvą priskyrus šiaurinei vynuogių auginimo klimatinei zonai, mūsų šalyje atsivėrė galimybės oficialiai auginti vyninių vynuogių veisles ir iš jų gaminti vyną.
„Lietuvoje duomenų bazėse registruojami tik komercine veikla užsiimantys subjektai. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, šiai dienai turime tris mažąsias įmones, kurios gamina vyną iš Lietuvoje išaugintų vynuogių“, – teigia ŽŪM specialistė.
Vynuogininkystė – daugiau nei tik vyno gamyba
„Mūsų klimatas yra palankus auginti vynines vynuoges. Ir ne tik Lietuvoje, jos auginamos ir Estijoje, ir Švedijoje“, – pasakoja Lietuvos nacionalinės vyndarių asociacijos (LNVA) prezidentas Ernestas Aušvicas ir priduria: „Žinoma, negalime auginti visų veislių, kurios yra Vakarų Europoje. Vėlyvos veislės pas mums tikrai nesunoks, bet yra daug ankstyvųjų veislių, išvestų hibridų, kurie yra atsparūs ligoms ir atitinka šiuolaikinius ekologijos standartus.“
Lietuvos vynuogininkų asociacijos (LVA) prezidentas Ramūnas Pilvelis pritaria E. Aušvicui dėl vynuogių veislių išskirtinumo ir prideda, kad Lietuvoje auginamos tokios vynuogių veislės, kurios pasižymi trumpa vegetacija ir puikiai atsilaiko prieš žiemos šalčius.
Ko tai suteikia lietuviškam vynui? „Lietuviški vynai turi daugiau rūgšties, yra gaivesni, dažnai aromatingesni ir itin tinka derinant su įvairiais patiekalais“, – vardija LVA prezidentas.
Visgi vynuogininkai nori akcentuoti, jog vynuogės auginamos ne vien vyno gamybai. LVA prezidentas pažymi, kad vynuogės puikiai tinka desertams, džemams, iš jų spaudžiamos sultys, gaminamos razinos, vynuogių actas ar balzamikas.
Galima teikti paraiškas paramai gauti
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM (NMA) iki liepos 1 d. laukia paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano sektorinę intervencinę priemonę „Investicijos į vyno sektorių“.
Šiemet šiam etapui yra skirta 43 tūkst. Eur. Didžiausia galima paramos suma vienam projektui įgyvendinti – 10 tūkst. Eur. Svarbu atkreipti dėmesį, kad finansuojama 40 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų, jei projektas įgyvendinamas Vilniaus regione, ir iki 50 proc., jei Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.
Paraiškų teikėjai gali tikėtis sulaukti paramos vyninių vynuogių veislių pirminėje gamyboje (tai yra, vynuogių auginimas, derliaus nuėmimas, saugojimas ir tvarkymas (iš esmės nekeičiant produkto savybių)) arba vyno gamyboje (tai yra vynuogių perdirbimas ir vyno gamybos infrastruktūra).
Kitaip tariant, ES paramos lėšomis finansuojamos tokios investicijos:
• statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas, modernizavimas, siekiant nekilnojamą turtą pritaikyti vynuogių pirminei gamybai ir vyno gamybai;
• pagrindiniai infrastruktūros darbai;
• įranga (nauji įrenginiai ir mechanizmai), tai yra įrenginiai ar įranga, mechanizmai, įtaisai, įrankiai, naudojami valdymo, organizavimo ir kontrolės sistemoje bei pačiame vyno gamybos procese.
Pagrindiniai reikalavimai
„Priemonės parama teikiama vyninių veislių vynuogių augintojams ir (ar) vyno gamintojams, teisės aktų nustatyta tvarka įteisinusiems vykdomą veiklą. Jei pareiškėjas vyno gamintojas – jis turi būti registruotas maisto tvarkymo subjektas, turintis alkoholio produktų gamybos licenciją; jei pareiškėjas yra vyninių vynuogių veislių augintojas – jis turi būti registruotas maisto tvarkymo subjektas ir turintis žemės ūkio valdą“, – esminius reikalavimus norint gauti paramą vardija ŽŪM specialistė A. Digaitienė.
Daugiau apie sąlygas ir reikalavimus galima perskaityti taisyklėse. Vis tik ŽŪM specialistė pažymi pagrindinius reikalavimus:
• Pareiškėjas ir (arba) projektas turi atitikti bendrąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus, nustatytus BŽŪP Strateginiame plane (buhalterijos tvarkymas, įsiskolinimų VMI ir Sodrai neturėjimas, projektas vykdomas Lietuvoje, projektas atitinka BŽŪP tikslus);
• siekiant išvengti dvigubo finansavimo, pareiškėjai toms pačioms investicijoms negali būti gavę bet kokios kitos paramos iš kitų nacionalinių ar ES paramos šaltinių tuo pačiu laikotarpiu;
• bent 5 % išlaidų skiriama bent vienam veiksmui, padedančiam apsaugoti aplinką, prisitaikyti prie klimato kaitos, gerinti gamybos sistemų ir procesų tvarumą, mažinti Sąjungos vyno sektoriaus poveikį aplinkai, taupyti energiją ir gerinti visuotinį energijos vartojimo efektyvumą vyno sektoriuje;
• paramos gavėjai turi pakankamai techninių ir finansinių išteklių, kad galėtų užtikrinti veiksmingą veiklos įgyvendinimą ir kad paraišką teikianti įmonė nėra sunkumų turinti įmonė (bankrutuojanti, likviduojama) ir kt.
Taip pat yra nustatyti projektų atrankos kriterijai (ūkininkavimas kaimo vietovėje, investicijos į gamybinių procesų skaitmeninimą, investicijos į aplinkosaugą ir klimato kaitos mažinimą, ekologinė gamyba, jaunasis ūkininkas) pagal kuriuos norintis gauti paramą pareiškėjas turi surinkti bent 30 balų.
