Tokių nestandartinių metų su anomaliniais gamtos reiškiniais vargu ar būta net ir tolimoje praeityje. Ilgai tęsėsi žudančios šalnos, vėliau dusino sausra ir karščiai, pagaliau vasaros liūtys ir škvalai. Ir tai per vieną šiltąjį metų sezoną. Jau birželyje ekspertai prognozavo, kad šiemet niekas neužaugs, neužderės. Vis dėlto, metai, žiūrint į visų gamtos gėrybių aruodus, galėjo būti ir ženkliai blogesni. Meteorologai skelbia, kad liepa buvo karščiausia per visus stebėjimo metus, ko gero, ir rugpjūtis bus pats šilčiausias. Nežiūrint į tai, mūsų šalyje grūdinių kultūrų tikimasi prikulti daugiametį vidurkį, o ir pasaulyje prognozuojamas normalus derlius.  Ukrainoje, kur vyksta Putino inicijuotas brutalus karas, tikimasi vos ne rekordinio derliaus. Pasaulinės kviečių kainos labai žemos, tik, žinoma, ne duonos gaminių kainos prekybos tinkluose. Peršasi išvada – kol pasaulyje bus normaliai užauginama grūdinių kultūrų, vadinasi dar gyvename palyginus normaliose klimato sąlygose. 

Skelbiama, kad atmosferoje pasiekta CO2 koncentracija yra 414 molekulių milijone oro dalių, o būta 330. Bet kur tie 414 dalelių, gal Ignalinos padangėje ar Antarktidoje, Amazonės, Sibiro miškų platybėse? O ar tiek pat CO2 Mombajaus, Kinijos dešimtmilijoniniuose miestuose, kur tarša didžiulė? Gal ten ji viršija ir 1000 CO2 dalelių milijone. Man visą laiką neramu, kai pateikiami įvairūs vidurkiai, kurie geriausiu atveju gali rodyti tik tendenciją. Bemaž visos bėdos dėl klimato kaitos (šiltėjimo) priskiriamos atmosferoje daugėjančiam CO2, o į kitas priežastis mažiau kreipiama dėmesio. Neseniai pasirodė mokslininkų publikacijos, kad iš žemės paviršiaus išnaudota daug požeminio vandens, todėl Žemės ašis po truputį krypsta rytų kryptimi. Kad ir mažas poslinkis Saulės atžvilgiu, bet, ko gero, turi įtakos, kiek kuriai daliai žemės (daugiau mažiau) tenka energijos šilumos pavidalu. Nesigilinant į mokslinius tyrimus, kažkaip keista, kad per paskutinius 10–20 metų, kai pradėta rimtai kalbėti apie klimato kaitą, imtasi ne tik kalbų bet ir darbų. Ženkliai sumažintas organinio kuro deginimas, transporte įsigali elektra varomos mašinos, pramonė tapo ekologiškesnė, imtasi daug kitų priemonių, bet klimatas vis vien ir toliau šiltėja. Kai visi nenustoja kalbėti, kad klimatas šiltėja, bet gali nutikti, kad netrukus galime pereiti ir į ledynmečio laikotarpį, tereikia sustoti Golfo srovei.

Sugrįžus arčiau prie žemiškų rajono reikalų, tenka pastebėti, kad ponas dievulis mūsų rajono pasigalėjo: nežiūrint, kad mus atakavo ilgalaikės šalnos, dusino sausra, bet tokios stichijos, kokią patyrė Panevėžio, Joniškio (itin Žagarės) gyventojai, mes išvengėme. Vyresnieji gyventojai prisimena sovietmečio laikus, kai Gruzijoje (Sakartvele) sodus ir vynuogynus nuo krušos gelbėjo patrankos, iš jų šaudant į debesis cheminėmis medžiagomis (švino, sidabro jodidu), kurios neleisdavo susidaryti stambiems ledėkams. Jei vis dažniau kartosis kruša ir vis stambesnio ,,kalibro“ ledėkai iš dangaus kris, gal kažkokias panašias priemones reikėtų taikyti ir mums. Galimos agresijos iš nedraugiškų kaimynų atveju gali prireikti patrankų, užtaisytų kita medžiaga, o esant reikalui jas panaudoti ir prieš krušos stichiją. Tik ar sugebėtų sinoptikai tiksliai nusakyti, kurioje vietovėje prognozuojama kruša, ar spėtų laiku pristatyti patrankas su užtaisu?

Nors kalendorinė vasara dar nesibaigė, reikia tikėti, kad ji tęsis bent iki rugsėjo vidurio, o visų kultūrų produkuotas kiekis praktiškai jau aiškus. Belieka tik laiku sudoroti ir tinkamai paruošti jį sandėliavimui. Suprantama, net toje pačioje apylinkėje gali skirtis pasėlių vaizdas. Nuėmus derlių individualiuose sklypuose, reikėtų žemę kuo skubiau užsėti garstyčiomis, saldžiaisiais lubinais ir prieš užšąlant žemei – aparti. 

Baigiasi optimalūs terminai braškių sodinimui. Nepatartina jų sodinti po bulvių, gerai tinka žemė po česnakų. Šių metų karšta vasara palanki masiškai plisti vapsvoms ir širšėms. Kaip nuo jų gintis, siūloma daug patarimų. Reikia džiaugtis, kad pas mus dar nėra apsigyvenusios didžiausios pasaulyje širšės iš Azijos. Japonijoje kasmet nuo į jų gėlimo miršta po keletą žmonių.

Gamtoje nuo pušinio pjūklelio ir kinivarpų eglynuose šiemet labiausiai nukentėjo miškai. Reikia paminėti, kad rimti mikologai teigė, jog šiemet nebus grybų. Bet jų, kaip prognozuotojų ar ekspertų kitais klausimais, prognozės nepasitvirtino. Miškuose grybautojai renka ne tik voveraites, bet ir baravykus šimtais skaičiuoja. Gandrai jau ruošiasi palikti savo gimtąsias vietas tolimai kelionei į Afriką. Medžiotojai sulaukė elninių medžioklės sezono pradžios. 

Taigi, su vasara atsisveikiname, bet laukiame dar jos tęsinio rugsėjį. 

Pranas Zubrickas. „Mūsų Ignalina"