Skambina pavojaus varpais dėl sausros Dzūkijoje
Ši vasara ir ruduo žemdirbiams nieko gera nežada – begalinė sausra ne tik neleido augti grybams, bet ir kasdien daro nepataisomą žalą Dzūkijos krašto ūkininkams.
„Kasdien sulaukiame ūkininkų skundų, kad dėl sausros jie nebeturi pašarų, kad priversti gyvulius šerti žiemai pasirengtu pašaru. Didžiausios problemos dėl sausros kyla ūkininkams, kurie turi įsipareigojimų pagal vykdomus projektus. Jei jie dėl sausros neįvykdys tam tikrų įsipareigojimų, jiems bus taikomos sankcijos“, – sakė rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Artūras Margelis.
Septyni tarybos opozicijos nariai raštu kreipėsi į merę, prašydami kuo skubiau dėl sausros rajone skelbti ekstremalią situaciją.
Antradienio rytą Lazdijų rajono savivaldybei pateiktame rašte tarybos opozicijos atstovai pateikė objektyvius, Lietuvos meteorologijos tarnybos patvirtintus faktus dėl akivaizdžiai Lazdijų rajone dėl sausros susidariusios situacijos, paragino merę kuo skubiau skelbti ekstremalią situaciją.
Pagal galiojančius normatyvinius dokumentus, ekstremalią situaciją konkrečioje teritorijoje skelbia savivaldybės meras.
„Panašu, kad savivaldybės vadovams visai nerūpi mūsų žemdirbiai, sausra rajone – jau visą vasarą, ekstremalią situaciją buvo galima skelbti ir anksčiau, bet kažkodėl delsiama. Manau, kad šį klausimą turėjo iškelti ne politikai, bet savivaldybės tarnautojai, atsakingi už žemės ūkio reikalus. Šios situacijos paskelbimas tikrai padėtų išspręsti svarbias problemas“, – sakė A. Margelis.
Lazdijų rajono ūkininkas Juozas Dainauskas įsitikinęs, jog ekstremalią padėtį rajone reikėjo skelbti daug anksčiau.
„Situacija yra tikrai sudėtinga, dėl sausros žemė labai kieta, neįmanoma sėti. Taip pat turime bėdų su galvijų šėrimu. Dėl sausros jiems ganyklose neužtenka žolės, todėl tenka papildomai prišerti žiemai pasigamintais pašarais. Situacija yra tikrai bloga“, – kalbėjo ūkininkas.
Jis piktinosi žemės ūkio politika vykdančiais valdininkais sostinėje, kurie kuria absurdišką ūkininkavimo tvarką, nesitardami nei su mokslininkais, nei su žemdirbiais.
„Ūkininkauti mus moko nuo asfalto atėję valdininkai, jie kuria tvarkas, kurias sunku suvokti, manau, jog tai ydinga praktika“, – kalbėjo ūkininkas.
Pasidomėjome, ką apie šią situaciją galvoja Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vedėja Jurgita Gudeliauskaitė.
– Ar esate sulaukę iš ūkininkų skundų dėl sausros ir prašymų skelbti ekstremalią padėtį?
– Per paskutinius du mėnesius nesame sulaukę tokių prašymų.
– Ar kreipėtės į savivaldybės administraciją, siūlydama svarstyti ekstremalios situacijos skelbimo galimybę?
– Buvome ne kartą kalbėję su atsakingu už ekstremalias situacijas savivaldybės administracijoje asmeniu apie sausą periodą ar ekstremalios situacijos skelbimą, bet, kaip informavo atsakingas asmuo, nesame rajone pasiekę kriterijų, kurių pagrindu galėtume skelbti ekstremalią situaciją.
– Kokia Jūsų, kaip žemės ūkį kuruojančio asmens, nuomonė dėl ekstremalios situacijos skelbimo Lazdijų rajone?
– Mes negalime pakeisti rodiklių ar kriterijų, kuriais vadovaujantis skelbiama ekstremali situacija rajone, todėl galime tik stebėti ir jais vadovaujantis vertinti situaciją, ką mes ir darome. Ekstremalios situacijos paskelbimas rajone ūkininkams būtų kaip priemonė dėl negalėjimo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, kaip force majeure aplinkybių atsiradimas. Bet jeigu pareiškėjas mato, kad negalės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, jis ir dabar gali kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir, pateikęs raštišką paaiškinimą arba pasinaudojus NMA Agro programėle, pateikti pranešimą apie stichines situacijas, dėl kurių neturi galimybės vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.
(„dzukuzinios.lt“)