„Trukt už vadžių – vėl iš pradžių“: socialiniame tinkle gyventojai kelia klausimus dėl statybinių atliekų perdirbimo projektu Šukėje
Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Šukės gyvenvietė – nedidelė, gamtos apsupta vietovė, kurioje gyventojai vertina ramybę ir švarią aplinką. Tačiau pastaruoju metu vietos bendruomenę sukrėtė nerimą kelianti žinia: Šukėje galimai planuojamas statybinių atliekų perdirbimo projektas, kuris, gyventojų nuomone, gali turėti rimtų pasekmių jų sveikatai, aplinkai ir gyvenimo kokybei. Socialiniame tinkle „Facebook“ Kretingos rajono gyventojas socialiniame tinkle viešai iškėlė šią problemą, ragindamas savivaldybės atstovus ir atsakingus politikus atsakyti, kas iš tikrųjų vyksta ir kodėl tokie sprendimai priimami nesitariant su bendruomene.
Tai ne pirmas kartas, kai Darbėnų seniūnijos gyventojai susiduria su planais, keliančiais grėsmę jų gyvenamajai aplinkai. 2024 metų pradžioje buvo bandoma šalia Darbėnų įkurdinti metanolio ir vandenilio gamyklą – projektą, kuris, buvo sustabdytas dėl aktyvaus bendruomenės pasipriešinimo. „Dėka aktyvios bendruomenės, panašu, to padaryti (kol kas) NEPAVYKS! Ir ačiū Dievui…“, – savo „Facebook“ įraše rašo gyventojas. Tačiau, kaip jis pats sako, „trukt už vadžių, vėl iš pradžių“ – dabar taikiklyje atsidūrė Šukė, kur, remiantis viešai paskelbta informacija, žemės sklypo paskirtis keičiama iš žemės ūkio į pramonės, o tai gali reikšti statybinių atliekų perdirbimo veiklos pradžią.
Gyventojas savo įraše užsimena apie galimą UAB (pavadinimas dalinai užmaskuotas) veiklą, susijusią su statybinių atliekų, įskaitant asbestą, perdirbimu. Tokia veikla, anot gyventojų, keltų grėsmę ne tik oro ir aplinkos švarai, bet ir gyventojų sveikatai dėl galimo triukšmo, dulkių ir nuodingų medžiagų išsiskyrimo. „Šukė yra žmonių namai, o ne kažkieno atliekų aikštelė!“ – piktinasi įrašo autorius.
Gyventojų komentarai po gyventojo įrašu atspindi stiprų susirūpinimą. Viena iš komentatorių pabrėžia, kad statybinių atliekų perdirbimas gali būti susijęs su asbesto, esančio šiferyje, tvarkymu, o tai kelia itin didelę grėsmę sveikatai. „Užsiims statybinių atliekų perdirbimu.T.y. ASBESTO esančio šiferyje perdirbimu !!! Teks visiems kilti į kovą!“ – rašo ji. Kita gyventoja atkreipia dėmesį į Šukės infrastruktūros netinkamumą tokiam projektui: „Kur kultūros centras, dirbami laukai, žemdirbystė? Nepritaikyta infrastruktūra sunkiasvoriui transportui?“ Jis taip pat kelia klausimą dėl galimų nelaimių, tokių kaip gaisrai, kurie dažnai pasitaiko tokio tipo įmonėse, ir abejoja, ar vietos pajėgos galėtų operatyviai reaguoti.
Socialinio tinklo įrašas sulaukė atsako iš kelių savivaldybės tarybos narių ir politikų. Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Giedrius Petreikis, komentuodamas žemaitiškai, pabrėžė, kad problema kyla dėl netinkamo Kretingos rajono bendrojo plano. „Viskas susiveda į tai, kad mūsų rajono bendrasis planas netinka nei gerai vietai nusivalyti. Turėtume padorų planą, tada visiems būtų aišku – kur pramonė, kur rekreacija, kur urbanizacija. Dabar yra košė makalošė, kurios dėka išlenda tokie miražai kaip metanolis iš Darbėnų“, – teigia jis, pridurdamas, kad būtina aiškiai informuoti gyventojus apie planus.
LR Seimo narė Violeta Turauskaitė taip pat sureagavo, pabrėždama bendravimo su bendruomene trūkumus: „Turbūt reikia pradėti nuo pokalbio savivaldybėje su meru ir įmonės atstovais, kad papasakotų apie planus. Blogiausia šioje situacijoje yra tai, kad bendruomenė nėra informuojama apie planus iš anksto, o tik formaliai pagal įstatymą.“ Tarybos narė Jolanta Gedvilaitė pakomentavo, kad pasidomės šia situacija.
Gyventojo įrašas socialiniame tinkle sukėlė diskusiją apie verslo plėtrą ir jos poveikį gyvenamajai aplinkai. Kai kurie gyventojai teigia, kad verslo atėjimas į rajoną yra teigiamas dalykas, nes kuria darbo vietas ir didina savivaldybės biudžetą, kuris vėliau skiriamas infrastruktūrai, pavyzdžiui, keliams, apšvietimui ar viešajam transportui. „Reikia džiaugtis, kad ateina verslas į Kretingos rajoną, daugiau darbo vietų vietiniams, daugiau biudžeto lėšų savivaldybei“, – rašo vienas komentatorius.
Tačiau autorius atkerta, kad viskas turi turėti savo vietą: „Esat girdėję apie tvarumą? Viską matuojat tik pinigais? Taršus verslas taip pat turi savo vietą, ir jo vieta ne ten, kur gyvena žmonės.“ Jis pabrėžia, kad tokios įmonės dažnai moka minimalius mokesčius, o jų pelnas neatperka aplinkai ir gyventojų sveikatai daromos žalos. Anot jo, darbo sąlygos tokiose įmonėse dažnai yra prastos, o investicijos į aplinkosaugą – minimalios.
Kitas komentatorius bando ieškoti balanso: „Tvarumas svarbu, niekas nesiginčija. Bet būkime realistai – šiais laikais neįmanoma gyventi 100 % tvariai. Realybė tokia, kad žmonės gyvena iš pinigų, kuriuos uždirba dirbdami, o verslas ir kuria darbo vietas.“
