Penkiose savivaldybėse dėl labai smarkaus lietaus paskelbtos ekstremaliosios situacijos
Kėdainių rajono savivaldybėje rugpjūčio 5 d. buvo paskelbta ekstremali situacija. „Rinkos aikštė" praneša, kad tokį sprendimą lėmė gausios liūtys, kurios sunaikino dalį ūkininkų pasėlių ir padarė didelės žalos žemės ūkiui. Atitinkamą potvarkį pasirašė rajono meras Valentinas Tamulis po Kėdainių rajono savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) posėdžio.
Ūkininkai kreipėsi dėl nuostolių
Impulsą ESOC posėdžiui davė patys rajono ūkininkai, kurie kreipėsi į savivaldybę, pranešdami apie patirtus nuostolius. Posėdžio metu buvo pateikti konkretūs duomenys, pagrindžiantys sprendimo būtinybę.
Žemės ūkio skyriaus vedėja Ieva Lukošienė pristatė pasėlių būklės vertinimo rezultatus, gautus apžiūrėjus laukus dronu. Patarėjas, atliekantis parengties pareigūno funkcijas, Jonas Švedas pateikė oficialią Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informaciją, kuri patvirtino, kad iškritusių kritulių kiekis atitinka stichinio meteorologinio reiškinio kriterijus.
Remdamasi šiais įrodymais, komisija vienbalsiai pritarė siūlymui skelbti ekstremalią situaciją. Tai leis ūkininkams pretenduoti į kompensacijas ir supaprastins žalos atlyginimo procedūras.
Ne pirma savivaldybė, paskelbusi ekstremalią situaciją
Šiemet dėl liūčių ekstremalią situaciją savo savivaldybės ribose jau yra paskelbęs ir Rokiškis. Neatmetama tikimybė, kad tokių savivaldybių bus tik daugiau, mat per paskutinę savaitę daugelyje Lietuvos vietų per parą iškrito mėnesio lietaus norma.
2023 metais daug šalies savivaldybių buvo paskelbusios ekstremalias situacijas dė tuo metu vyravusios sausros. Kėdainių rajone per pastaruosius penkerius metus ekstremalios situacijos dėl oro sąlygų buvo skelbiamos ne kartą, ir dažniausiai dėl sausros.
2023 m. birželį Kėdainių rajono savivaldybė buvo viena iš tų, kurios paskelbė ekstremalią situaciją dėl stichinės sausros. Tai reiškia, kad per mažiau nei du mėnesius rajonas perėjo nuo ekstremalaus kritulių trūkumo prie jų pertekliaus.
2019 m. birželį ekstremali situacija Kėdainių rajone taip pat buvo paskelbta dėl ilgalaikės sausros, kuri darė didelę žalą žemės ūkio sektoriui.4
Šilutės savivaldybę taip pat nusiaubė liūtys
Prasta situacija yra ir Šilutės savivaldybėje. Kaip informuoja „Šilutės naujienos" nuo rugpjūčio 5 d., meras Vytautas Laurinaitis, atsižvelgdamas į Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nutarimą, paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje Šilutės rajono savivaldybėje dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį.
Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis.
Ūkininkai, kurių pasėliams pakenkė šis ilgas lietingas laikotarpis, gali teikti prašymus nuostoliams įvertinti. Prašymus galima teikti iki rugpjūčio 8 d. savo gyvenamosios seniūnijos žemės ūkio specialistams arba kreiptis į Savivaldybės Kaimo reikalų skyrių. Dėl detalesnės informacijos galite kreiptis į Kaimo reikalų skyriaus vedėją Povilą Budvytį tel. +370 685 10 441, el. p. povilas.budvytis@silute.lt .
Sąrašą papildė Akmenė ir Kaišiadorys
Kaip praneša BNS, ekstremali situacija paskelbta ir Akmenės bei Kaišiadorių rajonuose. Akmenės rajono savivaldybėje tai antra ekstremalioji situacija. Potvarkį dėl naujos ekstremaliosios situacijos paskelbimo meras Vitalijus Mitrofanovas pasirašė antradienį. „Turėjome kritulių kiekį, atitinkantį stichinio įvykio požymius“, – trečiadienį BNS sakė meras. Anot jo, smarkus lietus šiemet daugiausia nuostolių padarė žemės ūkiui.
V. Mitrofanovas priminė, kad ekstremali situacija dėl piliakalnių nuošliaužų, paplautų kelių ir tiltų buvo paskelbta ir pernai, ji dar nėra atšaukta. Pasak mero, naujos ekstremalios situacijos reikėjo, nes ji apima kitus dalykus nei pernykštė.
„Tai jinai nesiejama su dabartine situacija, ne su liūtimis, o su pasekmėmis praeitų liūčių“, – aiškino jis. V. Mitrofanovo teigimu, naujos ekstremalios situacijos paskelbimas leis ūkininkams prašyti kreditų mokėjimo atidėjimo, stabdyti palūkanų mokėjimą ir pan.
„Šiandien mes kuriame kitokias pasekmes, būtent labiau nukreiptas į žemės ūkį. Kita vertus, kaip pažymėjome Ekstremalių situacijų operacijų centro protokole, dabartinė padėtis pablogina aną situaciją (pernai liūčių padarytą žalą – BNS), ir vėl eilinį kartą kreipiamės į Vyriausybę ir Paveldosaugos departamentą dėl susidariusios situacijos“, – BNS sakė Akmenės rajono vadovas.
Anot jo, po pernykščių liūčių nepavyko sutvarkyti ne tik nušliaužusių piliakalnių, bet ir paplautų tiltų, kelių. Savivaldybė neturi tam užtektinai lėšų. „Šiandien dar turime tris pavojingus tiltus, kurie yra išplauti. Ir labai pavojingai išplauti. Dėl to taip pat kreipėmės į Vyriausybę. Žvyrkeliai visi išplauti, pravažiavimo nebuvo. Pernai į kelių atstatymą sudėjome apie 800 tūkst. eurų savo savivaldybės lėšų“, – teigė meras ir vylėsi sulaukti Vyriausybės pagalbos.
Pernai ekstremali situacija Akmenėje paskelbta liepos pabaigoje per trumpą laiką iškritus daugiau kaip mėnesio normai ir dėl smarkaus vėjo padarytos žalos.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologijos stočių bei Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis – fiksuojamas Zarasų, Anykščių, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kaišiadorių, Šalčininkų ir Trakų rajonų savivaldybių teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse.
Ilgas lietingas laikotarpis fiksuojamas, kai 60 dienų kritulių kiekis yra 2,8 karto arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.
