Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje eksponuojama Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo vedėjos Almos Jankauskienės kūrybos darbų paroda „Žolynai“. Joje galima pamatyti autorės sukurtus atvirukus bei rėmeliais aprengtas kompozicijas, kuriose kruopščiai suguldyti sudžiovinti augalėlių fragmentai, simbolizuojantys laiko tėkmę, grožį ir trapumą. Apie pomėgį įkūnyti meilę ir pagarbą gamtai minimalistinėse kompozicijose kalbėjomės su kūrėja.

Pasak charizmatiškos pašnekovės, jai nuo mažens patiko spalvinti, piešti, rašyti, braižyti. Taip pat šeimoje turėjo tikrą kruopštumo ir kantrybės pavyzdį – tėvelį, kuris peiliuku preciziškai išskutinėdavo velykinius margučius. „Kai mokiausi pirmoje ir antroje klasėje, tėtis liepdavo namuose papildomai rašyti dailyraštį, kadangi tiek jis, tiek mama pakankamai dailiai rašė“, – sakė geros nuotaikos nestokojanti telšiškė, kuri prisiminė ir tuos momentus, kuomet dar mokykloje ją išsivesdavo iš fizikos pamokų, kad užrašytų sienlaikraščius. „Labai apsidžiaugdavau, nes fizikos nemėgau. Nors toli nuo tiksliųjų mokslų ir nenubėgau. Baigiau cheminės technologijos studijas“, – šypsojosi A. Jankauskienė.

Kalbėdama apie savo pasinėrimą į kūrybą, archyvarė atviravo, kad daugiau laiko kaligrafijai, tapybai ir kitai kūrybinei veiklai atrado tuomet, kai vaikai išvažiavo studijuoti. „Vaikams palikus namus, atsirado laisvas laikas nuo virtuvės reikalų, kurį reikėjo užpildyti.Turiu atskirą kambarį, kuriame vyrauja meniška netvarka. Jame užsidarau, matydama pro langą pušyną – gyvą gamtos atviruką, tiesiog pasineriu į kūrybą ir ramybę. Taip pat jau septynerius metus lankau užsiėmimus Telšių meno mokyklos dailės skyriaus suaugusiųjų grupėje. Begalinis malonumas. Per tuos metus mūsų grupė tik didėjo. Čia moterys pailsi, parodo savo kūrybą, tarpusavyje pasidalina patarimais“, – džiaugėsi kūrybinga moteris, mylinti gamtą, ilgus pasivaikščiojimus, kurie, anot jos, leidžia kitomis akimis pamatyti gamtos kuriamus stebuklus augaluose.

Taip atsirado „Spalvotos pievos“, leidusios atvirukų autorei nors truputėlį gamtos parnešti ir į savo kūrybą. „Iš kiekvieno pasivaikščiojimo, iš kiekvienos kelionės negrįžtu tuščiomis, visada su augalais. Man asmeniškai gražiausi augalai – pievų smilgos“, – akcentavo straipsnio herojė, pridūrusi, jog kūrybinis procesas prasideda nuo lengviausios dalies – augalų rinkimo, sudėtingiausia yra juos išdžiovinti. „Žurnaluose augalai nedžiūna, tik laikraščiuose, o ir paprastai jų ten neįmesi, turi tuos augaliukus suglostyti, atsargiai uždėti ir suspausti. Visgi maloniausia dalis yra kompozicijos kūrimas ir spalvų derinimas. Toks kūrybinis procesas įtraukia ir atpalaiduoja, tereikia dėlioti kompoziciją ir gėrėtis, mintimis nusikelti į šiltus prisiminimus, į kampelius, iš kurių žolelės atkeliavo. Tai – geriausia mano meditacija, poilsis“, – kalbėjo kūrėja.

Pasisukus pokalbiui apie atlikimo technikas, Alma pažymėjo, jog, norint, kad atvirukas gerai atrodytų, pirmiausia reikia storo, gero ir brangaus popieriaus, o atlikimo technikos gali būti įvairios. Kurdama savo subtilius atvirukus, telšiškė atsižvelgia ir į kiekvieno žmogaus skonį, todėl jos kūrybos kraitėje galima rasti atvirukus ne tik su džiovintais augalėlių fragmentais, bet ir su mini tapybos akcentais. „Kiek esu dalyvavusi įvairiose mugėse, tai niekas nedaro panašių atvirukų su džiovintais augaliukais, todėl šie atvirukai yra gana paklausūs. Žinoma, kiek žmonių, tiek ir skirtingų skonių, todėl su kiekvienais metais bandau gaminti vis kitokių atvirukų su skirtingomis atlikimo technikomis. Esu net įsigijusi specialias reljefines mašinas, kurios suformuoja atviruko reljefą. Atlikimo technikų spektras yra gana platus ir įvairus, tik reikia netingėti ir tuo domėtis“, – neabejoja pašnekovė, kuri ne tik gamina atvirukus, bet ir kaligrafiškai užrašo tekstus. Jos teigimu, kaligrafija yra neišsemiami klodai, todėl savo dailaus ir estetiško rašymo įgūdžius vis tobulina kaligrafijos kursuose. „Skaitmenizacija, modernėjantis pasaulis daro savo. Daugelis užmiršta, kiek daug gali padaryti žmogaus rankos. Manau, kad visi žmonės turi savyje kūrybinę gyslelę, tik reikia prisėsti ir pabandyti ją atrasti. Kada paskutinį kartą gavote atviruką, užrašytą ranka? O kada patys siuntėte? Dabar tai yra retenybė. Ieškome, kuo nustebinti artimuosius švenčių proga, betgi viskas yra čia pat. Labai raginu visus nepatingėti ir savas mintis perkelti į atviruką, nesvarbu, koks raštas bebūtų, nesvarbu, kad ir kablelis ne vietoje ar visai jo nėra, rašykime savo ranka. Tokia gyva dovana pašto dėžutėje tikrai suteiks teigiamų emocijų. Ar įdomus yra elektroninis sveikinimas, ypač persiųstas? Dažnai net ir neatsiverčiame“, – kvietė susimąstyti A. Jankauskienė bei palinkėjo visiems išdrįsti atrasti veiklą, kuri teiktų laimės, nes, anot jos, tuomet nereikia nei vitaminų, nei papildų. „Mano geriausi „vitaminai“ – mano spalvotieji atvirukai ir užsiėmimai Telšių meno mokyklos dailės skyriaus suaugusiųjų grupėje“, – pozityviai baigė pokalbį kūrybinga telšiškė.

Justina Lukošienė. „Kalvotoji Žemaitija"