Žemės ūkio ministro patarėja klimato ir agro-aplinkosaugos klausimais Kristina Simonaitytė sako, kad žemės ūkyje naudojamų durpžemių apsauga ir atkūrimas yra ypač svarbus klimato kaitos kontekste, o prie iniciatyvų netrukus galės prisidėti ir ūkininkai, taip pat tie, kuriems svarbu būti draugiškiems gamtai.
Kodėl atkurti durpžemius svarbu
Daugeliu atveju ūkininkams ir žemės ūkyje dirbantiesiems iš pažiūros atrodo nesuprantamas ES Žaliasis kursas, kam jis reikalingas ir kodėl primetami reikalavimai. Kodėl yra svarbu saugoti ir atkurti pažeistus organinius dirvožemius (durpžemius)?
Pagrindinė priežastis, kodėl svarbu saugoti ir atkurti žemės ūkyje naudojamus dirvožemius, tai susiję su klimato kaita, su šiltnamio efektą sukeliančių emisijų, kurios išsiskiria iš durpžemių, stabdymu.
Jei kalbėtume skaičiais, tai visoje Europoje organiniai dirvožemiai sudaro tik apie 3 proc. žemės ūkio naudmenų, bet išskiria beveik 25 proc. žemės ūkio sektoriaus emisijų. Galima tik įsivaizduoti, koks tai yra didelis efektas. Tuo tarpu Lietuvoje apie 10 proc. visų žemės ūkio sektoriaus emisijų susidaro būtent šiuose dirvožemiuose.
Šiuos dirvožemius saugodami ir atkurdami galėtume labai reikšmingai prisidėti prie žemės ūkiui keliamų klimato kaitos tikslų. Lietuvoje iki 2030 metų turėtume sumažinti emisijas 11 proc. žemės ūkio sektoriuje, palyginti su 2005 metais. Tad durpžemių apsauga yra viena iš esminių krypčių.
Kita vertus, juos atkurti ir išsaugoti verta ne tik dėl klimato, nes durpžemiai yra kompleksinis sprendimas visai grupei problemų. Paprastai tariant, durpžemius atkuriame juos užliejant, kai pakeliamas vandens lygis, kad būtų sustabdytas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Šis veiksmas leidžia prisidėti ir prie vandenų apsaugos: sumažina taršą, sulaiko, kaupia vandenis, juos lėčiau išleidžia (pavyzdžiui, tokiose teritorijose, kur yra šlapynės, potvyniai ir polaidžiai tampa retesni).
Kitas svarbus dalykas yra susijęs su biologinės įvairovės apsauga, kuri yra svarbi ir žemės ūkiui. Tai ir apdulkintojai, kurie padeda apdulkinti įvairias žemės ūkio kultūras, tai ir natūrali apsauga nuo kenkėjų bei kitos teikiamos naudos.
Lietuva nėra vienintelė, kuri planuoja tokias priemones. Kitos šalys, ypač Vakaruose, turtingos durpžemiais (pvz., Vokietija ir ypač Airija), jos yra pažengusios dar toliau. Jos turi nacionalines durpžemių atkūrimo programas. Tad ir mes bandome iš jų perimti tą gerąją praktiką.
Kai kuriems žmonėms gali atrodyti keista, kad valstybė, kuri daug dešimtmečių skatino melioraciją, kai žemės ūkyje buvo įsisavinti dideli plotai, įskaitant ir durpžemius, staiga pradeda kalbėti priešingai – apie nusausinimo stabdymą ir plotų užliejimą.
Bet per tą laiką atsirado naujos mokslinės žinios, mes pradedame suprasti, kas sukelia tą klimato kaitą ir kokie emisijų šaltiniai yra patys didžiausi. Durpžemiai išryškėjo kaip vienas iš pagrindinių sprendimų, kuriais galima tuos procesus stabdyti ir galvoti apie alternatyviais veiklas.
Jeigu pažvelgtume į Lietuvos žemėlapį, kur dabar situacija yra pakankamai gera, o kur, jūsų nuomone, yra prasta?
Visur situacija yra panašiai prastoka. Visur, kur durpžemiai naudojami, problemos panašios. Vadovaujantis Nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų apskaitos duomenimis, Lietuvoje yra apie 132 000 hektarų durpžemių, jie koncentruojasi Rytų Lietuvoje, Žemaitijoje. Mažesnė problema yra ten, kur yra pievos, jose emisijos iš durpžemių yra kiek mažesnės.
Pilotinėje priemonė remiasi savanorišku dalyvavimu
Papasakokite šiek tiek apie Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, apie vadinamąją RRF priemonę, skirtą pažeistų žemės ūkyje naudojamų durpžemių atkūrimui. Pavyzdžiui, kokios numatytos sumos, kiek planuojama atkurti hektarų, kokie plotai dalyvaus priemonėje bei kada planuojami kvietimai?
Vadinamosios RRF investicijos tikslas yra sumažinti emisijas iš nusausintų, pažeistų žemės ūkyje naudojamų durpžemių. Šiuose durpžemiuose bus atkuriami pelkėdaros procesai, siekiama atkurti šių plotų natūralų absorbcinį potencialą. Nes pelkėse, besiformuojant durpių sluoksniui, jame užrakinama anglis. Durpžemiai yra viena pagrindinių anglies saugyklų. Kai kuriais skaičiavimais, durpžemiuose yra sukaupta daugiau anglies, negu visuose pasaulio miškuose. Tad tai svarbus mūsų sąjungininkas kovoje su klimato kaita.
Atkuriant durpžemius nėra siekiama paversti tuos plotus saugomomis teritorijomis, kurios būtų visiškai nebenaudojamos. Siekiama ir toliau juos naudoti, tik, galbūt, kitu, mažiau intensyviu, būdu.
Šiai priemonei Lietuvoje yra numatyta 16 mln. eurų. Iki 2026 m. planuojama atkurti apie 8 000 hektarų durpžemių. Šiuo metu yra parengtas ir baigiamas derinti taisyklių aprašas. Jame nėra kažkokių specifinių apibrėžimų, pavyzdžiui, kokie plotai yra prioritetiniai ir pan. Yra tik įvardijama, kad tai turėtų būti durpžemiai. Tai galėtų būti plotai, kur neplanuojama sutvarkyti melioracijos. Netgi bebrų apgyvendinti plotai, nes tai labai gera indikacija, kad ta teritorija reikalauja nedidelių investicijų ją pilnai sutvarkyti. Taip pat galima įtraukti ir saugomas teritorijas, todėl paraiškas galės teikti ir saugomų teritorijų direkcijos ar ten ūkininkaujantys pareiškėjai.
Tikimės, kad iki paraiškų teikimo turėsime tam tikrą žemėlapį, kuriame galimi pareiškėjai matys, ar jų plotai galėtų dalyvauti šioje priemonėje.
Taip pat dažnai girdime, kad būtinai dalyvauti turės šiuo metu ariami plotai. Taip, jeigu šie plotai dalyvautų priemonėje, juose durpžemių atkūrimo efektas klimato prasme neabejotinai būtų pats didžiausias, bet minėtoje priemonėje jokių nuostatų apie tai, kad tik šitie plotai būtinai turi dalyvauti, nėra.
Tai pilotinė priemonė, nes ji apima tikrai nedidelę žemės ūkyje naudojamų durpžemių plotų procentinę dalį. Tad pirmiausiai pradėsime nuo „žemai kabančių vaisių“, tai yra plotų, kurie šiuo metu yra nenaudojami, apleisti, taip pat tie, kur pažeista melioracija.
Tarkime, aš esu ūkininkas ir svarstau, ar dalyvauti šioje priemonėje, ar nedalyvauti. Klausimas pirmiausiai toks, ar ši priemonė yra privaloma, ar savanoriška?
Visa ši priemonė yra savanoriška. Čia tikrai nėra jokio privalomo dalyvavimo. Kas bus privaloma, bet tai nesusiję su šia priemone, tai visiems ūkininkams reikės laikytis Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane yra numatytas vadinamasis GAAB 2 reikalavimas (šlapynių ir durpžemių apsauga) ir ten yra įvardinti tam tikri reikalavimai, kad tuose plotuose nebus galima sausinti, bus draudžiamas gilus arimas ir pan. Kadangi šis GAAB 2 įsigalios tik nuo 2024 metų, kai jau bus parengti visi žemėlapiai ir kitos informacinės sistemos, tie ūkininkai, kurie matys, kad jų plotai, kurie pateks į GAAB 2 reikalavimų sritį, gali jau dabar rimtai galvoti apie alternatyvių veiklų vykdymą savo durpžemių plotuose. Tad vienas sprendimų jau dabar galėtų būti atėjimas į mūsų siūlomą savanorišką RRF priemonę.
Galbūt jau aišku, kokio dydžio numatyta parama tiems ūkininkams, kurie dalyvaus šioje pilotinėje, savanoriškoje priemonėje?
Galbūt negalima to vadinti parama. Tai greičiau investicija, kuri skiriama durpžemių atkūrimo darbams. Yra numatyta fiksuota suma už hektarą, kuri sudarys apie 2 000 eurų. Ši suma šiems metams apskaičiuota pagal iki šiol Lietuvoje vykusius projektus atkuriant durpžemius ir padengs visus pagrindinius darbus, kurie turi būti padaryti rezultatui pasiekti. Tai ir planavimo darbai (dokumentų parengimas), durpžemių atkūrimo darbai toje teritorijoje. Bet norėčiau paminėti, kad po durpžemių atkūrimo, tų plotų ateityje nebus galima vėl nusausinti.
Naujos galimybės ir verslui
O kas tuose atkurtuose durpžemių plotuose galėtų vykti? Kaip iš jų gauti naudos?
Yra įvairių kelių. Tai priklauso pirmiausiai nuo paties žemės savininko, kokiu tikslu jis dalyvauja priemonėje. Bus tam tikrų ūkininkų, kurie joje dalyvaus iš aplinkosauginės pozicijos, norėdami tuos plotus susitvarkyti dabar skiriama investicija.
Bet bus ir tų ūkininkų, kuriuos vadinu inovatoriais. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra vystoma pelkininkystė, kai užliejus plotus yra auginami tam tikri pelkiniai augalai. Tą biomasę galima naudoti kaip statybinę medžiagą arba kaip plastiko, popieriaus pakaitalus, taip pat energetikoje.
Kita naudos dalis yra ta, kad šiuo metu pradedame kalbėti apie ūkininkavimą kaupiant anglį, tai yra kaip gauti papildomas pajamas iš anglies kredito, anglies užrakinimo.
Vakarų Europoje jau didėja susidomėjimas, kaip savo ūkyje apskaityti anglies balansą, kai vartotojas pradės intensyviai ieškoti produktų, kurie bus užauginti klimatui draugišku būdu. Žemės ūkio veiklos, ar tai būtų augalininkystė, ar gyvulininkystė, sunkiai tikėtina, kad jos turės nulines emisijas. Ūkiams reikės kažkuo atsverti tas emisijas, o tas „kažkas“ ūkio lygmenyje galėtų būti štai tokie gamtiniai sprendimai (pvz., durpžemių atkūrimas, miško pasodinimas). Tad ūkininkai, kurie jau galvoja apie savo ūkio anglies apskaitą, turėtų pagalvoti apie tokias priemones. Beje, į durpžemių atkūrimo priemonę galėtų įsijungti ir verslas, kuris prisidėtų prie durpžemių, biologinės įvairovės atkūrimo ekonomikos plėtros.
Jeigu aš, kaip ūkininkas, pasiryžčiau šiai priemonei, kiek tai susišaukia su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų planu, kuris jau yra pateiktas Europos Komisijai.
Kalbant apie tiesioginį ryšį su Strateginiu planu, šie plotai, kurie bus atkurti pagal RRF priemonę, galės dalyvauti šlapynių priežiūros ekoschemoje („Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“) ir už tai gauti išmokas.
Strateginiame plane yra ir kita ekoschema, kuri nėra tiesiogiai susijusi su šia RRF priemone, bet taip pat reikšmingai prisidės prie emisijų iš durpžemių mažinimo – tai ariamų durpžemių keitimas pievomis.
Kur galima sužinoti daugiau informacijos apie durpžemių atkūrimą, jei ūkininkai susidomėtų šia RRF priemone?
Šiuo metu rengiamės šios priemonės paleidimui. Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje galima susipažinti su parengtu pirminiu taisyklių projektu. Daugiau informacijos bus pateikta artėjant kvietimo laikotarpiui, kai pradėsime intensyviau komunikuoti, norėdami pasiekti galimus pareiškėjus. Tada informacijos bus daugiau.
Kada maždaug planuojama patvirtinti galutines taisykles ir paskelbti kvietimai?
Mes planuojame apie 2023 m. pirmąjį ketvirtį.
Ačiū jums už pokalbį.
Panašūs straipsniai
Video
