Naujasis NT mokestis: į kampą įvaryta valdžia ir nenorinti dalintis visuomenė

Lietuvoje planuojama įvesti naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį, kurį inicijuoja valdančioji koalicija. Kaip teigiama viešuose šaltiniuose, šio modelio tikslas – sukurti progresinę mokesčių sistemą, atsižvelgiant į turto vertę ir savininko situaciją. Tai jau antras per kelis metus mėginimas mokesčių mokėtojams užkelti dar didesnę mokestinę naštą, verčiant juos dar kartą susimokėti už tai, ką jau turi – asmeninį gyvenamąjį būstą.

Naujojo NT mokesčio hipotetiniai tarifai pagal turto vertę buvo ne kartą skelbti viešai:

• Iki 200 tūkst. eurų – 0,1 proc.;

• Nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc.;

• Nuo 400 tūkst. iki 600 tūkst. eurų – 0,5 proc.;

• Nuo 600 tūkst. iki 800 tūkst. eurų – 1 proc.;

• Virš 800 tūkst. eurų – 2 proc.

Pagalvota ir apie lengvatas. Pagrindiniam gyvenamajam būstui, kuriame deklaruota savininko gyvenamoji vieta, gali būti taikoma 50 proc. mokesčio lengvata, bet ne daugiau kaip 500 eurų per metus. Vėliau atsirado siūlymas pirmojo būsto neapmokestinti. Lengvata taip pat taikoma būstui, kuris nuomojamas kitam asmeniui, jei jis ten deklaruoja gyvenamąją vietą.

Politikai tikisi, kad naujasis NT mokestis papildys valstybės biudžetą, siekiant surinkti tuos 5 ar 6 procentus BVP gyvybei. Tačiau konkrečios prognozės dėl surenkamų lėšų dydžio ir jų paskirstymo, įskaitant galimą panaudojimą gynybos finansavimui, kol kas nėra pateiktos.

Planuojama, kad naujasis NT mokesčio modelis įsigalios nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Šis terminas pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad nuo 2026 metų įsigalios naujos turto mokestinės vertės, kurios, kaip prognozuojama, bus apie 70–90 proc. didesnės nei dabartinės. Be NT mokesčio, šiuo metu nėra oficialiai paskelbtų planų dėl kitų naujų mokesčių įvedimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda kritiškai vertina siūlomą NT mokesčio modelį, vadindamas jį antisocialiniu ir teigdamas, kad tokį įstatymo projektą vetuotų. Premjeras Gintautas Paluckas palaiko naująjį modelį, pabrėždamas jo progresyvumą ir siekį teisingiau paskirstyti mokesčių naštą. Seimo narė Rasa Budbergytė pabrėžė, kad NT mokesčio pokyčiai yra būtini, atsižvelgiant į artėjančius turto vertinimo atnaujinimus ir siekiant išvengti staigaus mokesčių naštos padidėjimo gyventojams.

Pagrindinė kritika kyla dėl galimo mokesčio poveikio vidutines ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, ypač tiems, kurių turto vertė padidės dėl naujojo vertinimo. Taip pat kyla klausimų dėl mokesčio administravimo ir surinktų lėšų panaudojimo skaidrumo.

Tikimybė, kad politinės partijos susitars dėl naujojo NT mokesčio, priklausys nuo kelių veiksnių. Pagrindinė sąlyga – valdančiosios koalicijos vienybė: jei koalicijos partneriai palaikys dabartinį siūlymą, įstatymo priėmimas bus įmanomas. Tačiau jeigu atsiras vidinių nesutarimų, tai gali būti kliūtimi įvesti naują NT mokesčio modelį.

Tokia rizika atsirastų, pavyzdžiui, jei Mindaugas Sinkevičius taptų Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininku. Dalis socialdemokratų partijos narių jau dabar kritiškai vertina dabartinę koaliciją. Jei Sinkevičius taptų pirmininku, jis teoriškai galėtų sukti LSDP vairą liberalų ir konservatorių link, siekiant atsikratyti „Nemuno aušros“. Tokiu atveju susidarytų nauja valdančioji dauguma, panaši į tą, kuri buvo prieš nepilnus metus.

Jei koalicija išliks vieninga ir ras kompromisą su prezidentu, 70 proc. tikimybė, kad mokestis bus priimtas su tam tikrais pakeitimais. Jei opozicija ir prezidentas vetuos, o koalicija neturės pakankamai balsų veto atmesti, 50 proc. tikimybė, kad reikės naujų derybų ar kitokio modelio.

Nors daug kas sako, jog naujasis NT modelis yra konservatorių palikimas, jis skiriasi nuo to, kurį buvo pateikusi Ingridos Šimonytės vyriausybė. Šimonytės vyriausybė siūlė, kad NT mokestis būtų taikomas nuo 1 cento vertės, t. y. kiekvienam nekilnojamam turtui, nepriklausomai nuo jo vertės. Tuo tarpu pagal naujosios koalicijos siūlymą atsiranda progresinis modelis, su aiškiais slenksčiais ir tarifais, kurie priklauso nuo turto vertės.

Pagal Šimonytės vyriausybės siūlymą atsakomybė turėjo gulti ant savivaldybių pečių, nes jos, anot projekto, turėjo pačios nustatyti tarifus nuo 0,05 proc. iki 4 proc., atsižvelgiant į rinkos sąlygas. Pagal naujosios koalicijos siūlymą atsirastų fiksuoti tarifai pagal vertės intervalus, pvz., nuo 0,1 proc. iki 1 proc. Šimonytės pasiūlymas sulaukė didelio pasipriešinimo iš prezidento G. Nausėdos ir opozicijos, dėl ko jis taip ir nebuvo priimtas. Naujosios koalicijos pasiūlymas atrodo nuosaikesnis ir su tam tikromis korekcijomis gali turėti didesnes priėmimo galimybes Seime.

Dažnai klausiama, ar naujasis NT mokestis padengs išaugusias gynybos išlaidas iki 5–6 proc. BVP? Ne, vien NT mokestis šių išlaidų nepadengs. Jei politikai tai supranta, tai kodėl tas mokestis apskritai reikalingas? Jis gali visiškai išrentinti arba pribaigti viduriniąją klasę. Gal toks tikslas ir yra?

Tikslių skaičiavimų dar niekur nėra pateikta, tačiau preliminariai skaičiuojama, kad naujas NT mokestis galėtų sugeneruoti tik apie 300–500 mln. eurų per metus. Tai yra žymiai mažiau nei reikalingos papildomos lėšos gynybai. Šiuo metu Lietuva jau skiria apie 2,7 proc. BVP gynybai, tačiau diskutuojama apie didinimą iki 5–6 proc. BVP per artimiausius metus. Vadinasi, papildomai gynybai gali prireikti apie 3–4 mlrd. eurų kasmet. Tokios sumos per NT mokestį surinkti nepavyks. NT mokestis yra per mažas, kad padengtų tokio masto išlaidas.

Finansų ministerija skelbia, kad 2026 m. numatomas 2,9 proc. BVP augimas, 2027 m. taip pat prognozuojamas 2,9 proc. BVP augimas. Lietuva jau turi didelį biudžeto deficitą, todėl, ieškant papildomų finansinių išteklių gynybai finansuoti, be papildomų mokesčių teks dar ir skolintis. Jei Europos Centrinis Bankas išlaikys aukštas palūkanų normas, skolinimasis taps sunkiai pakeliamas.

Lietuvai buvo užšaldyta dalis RRF lėšų, nes šalis neįgyvendino kai kurių fiskalinės reformos įsipareigojimų, kuriuos prisižadėjo Briuseliui Šimonytės Vyriausybė. Tarp jų ir mokesčių reformos. Jei NT mokestis bus priimtas, tai gali būti viena iš sąlygų atlaisvinti RRF lėšas, tačiau ES gali reikalauti ir papildomų struktūrinių reformų. Be to, iš ES fondų taip pat galima tikėtis papildomų dotacijų gynybos finansavimui, jeigu tai taps bendra europine strategija.

Lietuva iš viso turėtų gauti 3,8 mlrd. eurų RRF lėšų, tačiau iki šiol yra gavusi tik 1,8 mlrd. eurų. Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis yra pabrėžęs, kad Lietuva negali pasinaudoti dalimi RRF lėšų, nes ankstesnė Vyriausybė neįvykdė tam tikrų įsipareigojimų, tarp jų – NT mokesčio reformos.

Todėl naujo NT mokesčio atsiradimas – tik laiko klausimas. Visuomenininkai ir opozicija tam irgi ruošiasi. Balandžio 27 d. 15 val. Vilniaus Katedros aikštėje planuojamas mitingas, protestuojant prieš valdžios nuspręstą įvesti visuotinį mokestį už turimą nekilnojamąjį turtą (NT). Mitingo organizatorius Raimondas Šimaitis apie tai pasidalino savo socialinio tinklo (Facebook) paskyroje.