Europos kiaulių rinka: kainos kyla, gamyba traukiasi

Europos darbo grupės „Kiauliena“ posėdyje, kuriame dalyvavo ir Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas, pažymėti svarbūs pokyčiai ir aktualios diskusijos, aptarta situacija rinkoje, tarptautinės prekybos pokyčiai, gyvūnų sveikatos ir gerovės klausimai, o taip pat pristatyta ilgalaikė žemės ūkio vizija iki 2040 metų.

Remiantis pateiktais duomenimis, 2024 m. ES kiaulių skaičius sumažėjo 0,5 % ir sudarė 132,14 mln. galvijų. Tuo tarpu kiaulienos skerdenų kainos augo ir pasiekė 205,2 EUR/100 kg, t. y. 8,2 % daugiau nei prieš metus. Paršelių kainos, priešingai, šiek tiek sumažėjo iki 80,6 EUR/vnt. (-9,6 %).

Prognozuojama, kad 2025 m. kiaulienos gamyba ES sumažės dar 1,1 %. Šalyse fiksuojamos skirtingos tendencijos: Ispanijoje, nepaisant išliekančios didelės gamybos, mažėja investicijos dėl griežtėjančių reikalavimų; Lenkijoje kiaulių skaičius sumažėjo net 7,1 %, o Vokietijoje augimas išlieka nuosaikus. Švedijoje teigiamų rezultatų duoda biosaugos stiprinimo programa.

Kiaulienos eksportas 2024 m. pasiekė 4,26 mln. tonų (skerdenos svorio ekvivalentu) – 0,4 % daugiau nei 2023 m. Eksporto kryptys išlieka panašios, tačiau pastebimas aiškus augimas į Filipinus (+26,1 %) ir Pietų Korėją (+3,8 %), o eksportas į Kiniją mažėja dėl konkurencijos su Brazilija.

Gyvūnų ligų iššūkiai: AKM ir snukio ir nagų liga

Šį pavasarį kiaulininkystės sektorių paveikė keli pavojingų ligų protrūkiai. Italijoje nustatyti Afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai, o Prancūzijoje problema tampa laukinių šernų populiacijos kontrolė. Labiausiai AKM kelia grėsmę eksporto srautams ir vidaus judėjimui.

Snukio ir nagų ligos (SNL) protrūkiai fiksuoti Vengrijoje ir Slovakijoje. Atsakas buvo itin griežtas: draudimų zonos, masinės patikros, informavimo kampanijos. Austrija, nors protrūkių nefiksavo, ėmėsi prevencinių veiksmų pasienyje.

Ši situacija tik patvirtina būtinybę toliau stiprinti biologinio saugumo priemones ES mastu ir užtikrinti greitą informacijos bei priemonių koordinavimą tarp šalių.

Gyvūnų gerovė transportavimo metu: artėja reikšmingi pokyčiai

Europos Komisija pateikė naują siūlymą dėl gyvūnų apsaugos transportavimo metu. Numatytas maksimalus 9 val. kelionės laikas į skerdyklas (su išimtimis), griežtesni temperatūros reikalavimai, GPS sekimo sistemos bei vienodi reikalavimai importui.

Priemonės turėtų padėti pagerinti sąlygas daugiau nei 1,4 mlrd. gyvūnų per metus. Tačiau sektoriaus atstovai kelia klausimus dėl įgyvendinimo lankstumo, pereinamojo laikotarpio ir finansinės naštos smulkiesiems vežėjams.

Aplinkosauga: emisijų valdymas ir technologijos

Copa-Cogeca pristatė emisijų valdymo analizę, kuri atskleidė, jog 67 % ūkių naudoja individualizuotas azoto ekskrecijos vertes, o BAT (geriausios prieinamos technologijos) jau taikomos didžiojoje dalyje ūkių.

Pavyzdžiui, Nyderlanduose taikomi fermentacijos sprendimai padeda ženkliai sumažinti emisijas, o Vokietijoje populiarėja biologiniai filtrai. Siūloma sukurti vieningą, bet regioniškai pritaikomą ES emisijų vertinimo metodiką.

Tarptautinė prekyba ir muitai: rizikos auga

ES kiaulienos sektorius susiduria su augančiais prekybos iššūkiais. Europos Komisija įvedė laikinus antidempingo muitus lizino (pašarams naudojamos aminorūgšties) importui iš Kinijos. Taip pat Kinija pradėjo tyrimą dėl galimo ES kiaulienos eksporto dempingo.

Tai gali paveikti daugiau nei ketvirtadalį viso ES kiaulienos eksporto. Copa-Cogeca atstovai ragina ES stiprinti eksporto rinkų diversifikaciją, ypač Azijoje ir Afrikoje.

Žvilgsnis į 2040-uosius: žemės ūkio ateities vizija

Europos Komisijos dokumente „A Vision for Agriculture and Food“ pabrėžiama būtinybė kurti tvarų, konkurencingą ir socialiai atsakingą žemės ūkį. Vizija remiasi keturiais ramsčiais: patrauklumas jaunimui, tvarumas, atsparumas krizėms ir socialinis teisingumas.

Numatoma stiprinti kartų kaitą, bioekonomiką, moterų lyderystę žemės ūkyje bei plėtoti skaitmeninius sprendimus ūkiuose.

Dėl cinko trūkumo pašaruose

Danijos tyrimai atskleidė, kad dabartinės cinko normos atjunkytiems paršeliams gali būti per žemos ir kelti riziką jų sveikatai. Rengiami pasiūlymai dėl normatyvų peržiūros. Lietuvai ši problema mažai aktuali – cinko trūksta kaip mikroelemento, o perteklinį kiekį galima valdyti mėšlo tvarkymo priemonėmis.