Ministras K. Navickas: ūkininkams reikia daugiau apibrėžtumo, kad galėtų geriau valdyti rizikas
Image Blog
Kęstutis Navickas. ŽŪM nuotr.

Ministras K. Navickas: ūkininkams reikia daugiau apibrėžtumo, kad galėtų geriau valdyti rizikas (0)


Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje ministrai aptarė Europos Komisijos (EK) komunikatą dėl trąšų prieinamumo ir įperkamumo užtikrinimo, reglamento dėl gamtos atkūrimo žemės ūkio aspektus. Taip pat diskutuota apie naujosios 2030 m. ES miškų strategijos įgyvendinimą.

EK  komunikato „Trąšų prieinamumo ir įperkamumo užtikrinimas“ parengimą paskatino pasaulinė mineralinių trąšų krizė, prasidėjusi dar pernai dėl COVID-19 pandemijos metu sutrikusių tiekimo grandinių ir ypač paaštrinta neteisėtos Rusijos invazijos į Ukrainą bei jos sukeltos energetinės krizės. Dėl visų šių veiksnių ženkliai sumažėjo pasaulinė trąšų pasiūla ir jų gamyba ES, taip pat kelis kartus padidėjo kainos.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžė, kad nors ilgalaikio tvarumo siekis nekelia abejonių, tačiau būtina jau dabar padėti žemdirbiams išgyventi sunkumus.

„Tikslusis ūkininkavimas, investicijos į modernią techniką, taip pat augalų sėjomainos, ekologinės gamybos plėtra, platesnis organinių trąšų naudojimas, „žiediniai“ sprendimai prisidės prie optimalesnio trąšų naudojimo. Investicijos į „žalio“ amoniako ir biometano panaudojimą taip pat leis padidinti ES savarankiškumą. Pritariame ir didesniam trąšų rinkos skaidrumui.

Tačiau komunikate pasigedome realių artimojo laikotarpio priemonių, kurios pagerintų trąšų prieinamumą 2023 m. derliaus sezonu, amortizuotų išaugusių trąšų kainų poveikį žemės ūkio produkcijos savikainai bei maisto kainoms. Ūkininkams reikia daugiau apibrėžtumo, kad galėtų geriau valdyti rizikas. Tai svarbu užtikrinant apsirūpinimą maistu“, - kalbėjo žemės ūkio ministras.

Anot jo, Lietuva atvira galimam žemės ūkio rezervo lėšų naudojimui, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad sunkumai patiriami ne tik dėl trąšų, bet ir kituose žemės ūkio sektoriuose.

„Esamų problemų nepavyks išspręsti vien tik bendrosios žemės ūkio politikos ir valstybės pagalba. Reikia galvoti ir apie papildomus ES lėšų šaltinius“, - teigė ministras.

Ambicingi gamtos atkūrimo tikslai

Šių metų birželio 22 d. Europos Komisija pateikė reglamento dėl gamtos atkūrimo projektą, kuriuo siekiama iki 2050 m. atkurti pažeistas ekosistemas – nuo miškų ir žemės ūkio paskirties žemės iki jūrų, gėlo vandens ir miestų ekosistemų. Reglamento projekte, greta kitų, keliamas tikslas užtikrinti bendrą biologinės įvairovės didėjimą žemės ūkio ekosistemose ir iki 2030 m. sustabdyti apdulkintojų populiacijų mažėjimą.

Kiekviena ES valstybė narė per dvejus metus nuo Reglamento įsigaliojimo turės parengti nacionalinius atkūrimo planus ir nusistatyti teisiškai privalomus gamtos atkūrimo įvairiose ekosistemose tikslus iki 2050 m. (su tarpiniais tikslais iki 2030 ir 2040 m.), papildančius galiojančius teisės aktus. Pagal dabartinę ES daugiametę finansinę programą (MFF) iš įvairių ES fondų ir programų biologinei įvairovei, įskaitant atkūrimą, bus galima panaudoti apie 100 mlrd. Eur.

Pasak ministro K. Navicko, šis reglamento projektas yra svarbus siekiant stabdyti  biologinės įvairovės nykimą, tačiau didelį susirūpinimą kelia ne tik siūlomi itin ambicingi tikslai, bet ir naujų iniciatyvų sąveika su jau priimtais ar siūlomais sprendimais, prisidedančiais prie tų pačių tikslų.

„Pavyzdžiui, referenciniai daugiamečių pievų ir ganyklų dydžiai, 4 proc. negamybinių plotų pagal 8 GAAB, vandens apsaugos juostos, ekologinės žemdirbystės skatinimas, Pesticidų reglamento pasiūlymas ir t. t. Šios priemonės jau prisideda ar prisidės prie biologinės įvairovės būklės gerinimo. Pasigendame iš Komisijos pusės bendro šių priemonių poveikio įvertinimo. Reikia aiškumo, ar jau dabar Strateginiuose planuose, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyti gamtos atkūrimo veiksmai bus įskaitomi į šių tikslų siekimą“, - kalbėjo ministras.

Ministras akcentavo, kad būtina atsižvelgti į didėjančią konkurenciją skirtingoms veikloms toje pačioje žemėje ir užtikrinti nuoseklumą su kitais Žaliojo kurso tikslais.

„Pavyzdžiui, daugiametę pievą pavertus šlapyne ar mišku gamtos atkūrimo ar klimato tikslais ir ją išėmus iš žemės ūkio naudmenų deklaravimo, ūkininkai neturėtų būti baudžiami pagal Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reikalavimus dėl sumažėjusio daugiamečių pievų ploto. Ne kartą sakėme, kad ne procentine išraiška nustatyti tikslai saugo aplinką, o konkretus planavimas, įskaitant ir erdvinį. Tarkime, didelės įvairovės kraštovaizdžio elementus ir daugiametes pievas įtraukus į buveinių jungčių planavimą gautume siekiamą rezultatą su jau turimomis priemonėmis.

Kodėl vietoje keliamų naujų reikalavimų ūkininkams, neišnaudojame to, dėl ko jau susitarėme?“, - teigia ministras.

Savo kalboje jis pabrėžė, kad turi būti paliekama pakankamai lankstumo atsižvelgti į skirtingas nacionalines aplinkybes, nustatant specifinius tikslus ir atkuriant tiek žemės ūkio, tiek miškų ekosistemas.

Būtinas ir atitinkamas finansavimas, neapsiribojant vien BŽŪP ar Žuvininkystės fondo lėšomis.

Taip pat Taryboje aptartas naujosios 2030 m. ES miškų strategijos įgyvendinimas. Šia pernai paskelbta strategija siekiama pritaikyti Europos miškus prie naujų sąlygų, ekstremalių orų ir kitų dėl klimato kaitos kylančių iššūkių. Pasisakydami šiuo klausimu ministrai, taip pat ir Lietuvos, akcentavo bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis ir visų suinteresuotų asmenų įtraukimą siekiant sklandžiai įgyvendinti strategiją, didesnį su miškais susijusių klausimų koordinavimą ES lygiu, taip pat buvo pažymėta miškų, kaip atsinaujinančių energijos išteklių, svarba.

Grūdų augintojo Igno Jankausko iššūkis: viena diena pieno ūkyje
Durpžemių atkūrimas – naujos galimybės ūkininkams „užrakinti anglį“ ir įgyti pranašumų
Pasėlių draudimas vis populiaresnis! Kaip veikia sistema, pasakoja „VH Lietuva“ vadovas M. Rusteika
Nauji mokesčiai ūkininkams ir kaip neapsigauti perkant "tariamą" techniką internete?
Grūdų augintojo Igno Jankausko iššūkis: viena diena pieno ūkyje
Durpžemių atkūrimas – naujos galimybės ūkininkams „užrakinti anglį“ ir įgyti pranašumų
Pasėlių draudimas vis populiaresnis! Kaip veikia sistema, pasakoja „VH Lietuva“ vadovas M. Rusteika
Nauji mokesčiai ūkininkams ir kaip neapsigauti perkant "tariamą" techniką internete?