Opozicija: kodėl žemės ūkio produktai brango labiau nei jų gamybos sąnaudos, turėtų atsakyti žemės ūkio ministras

Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr. Asociatyvi nuotr. Gedimino Stanišausko nuotr.

Lietuvos bankui (LB) pristačius maisto kainų raidos analizę bei nustačius, kad žemės ūkio produktų kainos augo labiau nei sąnaudos, opozicijos parlamentarai mato žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsakomybę – neatmetama, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nepadarė visko, jog sektorius būtų pakankamai konkurencingas.

Pasak jų, opozicija ketina pasikviesti ministrą aptarti padėtį žemės ūkyje – užsimenama apie bendrą opozicinių frakcijų susitikimą ne tik su K. Navicku, bet ir su premjere Ingrida Šimonyte.

Pirmadienį pristatytame maisto kainų raidos tyrime, kuriame analizuotos sausio tendencijos, LB nustatė, jog žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo virš 50 proc., nors gamybos išlaidų augimas nesiekė 27–30 proc. Tuo metu maisto gamintojų ir prekybininkų sąnaudos augo panašiu tempu kaip ir produkcijos kainos

Taip pat atskleista, kad maisto kainos Lietuvoje pasiekė 98 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio.

R. Budbergytė: maisto kainų tyrimas atskleidė, kad žemės ūkyje trūksta konkurencijos

Lietuvos socialdemokratų partijos parlamentarė Rasa Budbergytė centrinio banko atliktą analizę gyrė dėl jos išsamumo ir objektyvumo, tyrimas esą buvo savalaikis bei „iš dalies nuima nerimą“ dėl aukštų maisto kainų Lietuvoje.

Pasak politikės, LB duomenys parodė, jog Lietuvoje galimai buvo padaryta ne viskas, kad atotrūkis tarp žemės ūkio produkcijos gamybos sąnaudų ir kainų būtų mažesnis.

„LB labai aiškiai pasakė vieną svarbią žinutę, kad žemės ūkio produkcijos kainos auga sparčiau nei auga sąnaudos. Šioje vietoje reikėtų ieškoti atsakymų – gal ne viskas yra padaryta, kad sąnaudos būtų panašios kaip kainų augimas“, – Eltai sakė R. Budbergytė.

Ji svarstė, jog žemės ūkio sektoriuje galimai trūksta konkurencijos – tai esą yra ŽŪM kuruojama sritis.

„Man klausimas – ko nepadarė ministras K. Navickas. Kažkas yra nepadaryta – iš kainų tyrimo matoma konkurencijos stoka tarp žemės ūkio produkcijos tiekėjų. (...) Matyt nepadaryta pakankamai, kad būtų didesnė kooperacija ir smulkieji ūkininkai, kurie yra gamintojai, nebūtų už borto“, – aiškino R. Budbergytė.

„Tiekėjų konkurencingumą reikia didinti, tai yra K. Navicko kompetencijos klausimai – susiję su tiekimo grandinių trumpinimu. Kad būtent smulkiųjų verslininkų, jų produktų kainos, kurios tikriausiai yra mažesnės, pasiektų vartotoją“, – tęsė parlamentarė.

Socialdemokratė dar pridūrė mananti, kad žemės ūkyje nepakankamai skatinama kooperacija, o ES paramos schemos planuojamos neįsiklausant į žemės ūkio sektorių poreikius.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijai Seime priklausantis Kęstutis Mažeika teigė pasigendąs ŽŪM lyderystės.

Parlamentaras pabrėžė, kad tiek smulkesniems, tiek didesniems Lietuvos ūkininkams sudėtinga konkuruoti su iš Lenkijos vežama produkcija. Jis taip pat akcentavo, jog nesiimant jokių priemonių „tik laiko klausimas“ kada ūkininkai taps nebekonkurencingi bei turės „užleisti vietą“ importuojamai produkcijai.

„Mūsų ūkininkai, gamintojai, neturi įrankių, kaip sukonkuruoti su iš Lenkijos atvežamais vaisiais, daržovėmis ir netgi mėsos produktais. Tos tendencijos ir rodo, kad ūkiai – ypatingai mažieji – traukiasi. Didesnieji, kurie turi sutartis, pavyzdžiui, su mokyklomis, užtikrina trumpųjų maisto grandinių ciklą, dar šiek tiek konkuruoja būtent dėl produkcijos kokybės ir vietinių vartotojų požiūrio, kad vartoti vietinę produkciją“, – Eltai dėstė K. Mažeika.

Planuoja pasikviesti diskusijai Seime ir ministrą, ir premjerę

R. Budbergytė neatmetė, kad LB pateikus savo tyrimo išvadas, atsirado pagrindas K. Navicką pasikviesti diskusijai į parlamentą.

„Arba K. Navickas kviečiamas į frakciją, arba opozicija ministrui rengia interpeliaciją. Manau, kad ta linkme šiuo metu ir dirbsime, nes klausimus reikia užduoti. Jei neužduosime, tai kas daugiau užduos“, – pažymėjo R. Budbergytė.

Tačiau interpeliacija K. Navickui, patikina socialdemokratė, nesvarstoma: „Pirma iš ministro reikia gauti atsakymus, kuriuos LB bankas savo tyrimu šiandien iškėlė. O po to, gavus juos, reikia galvoti, ar žengti kitą žingsnį.“

K. Mažeika savo ruožtu informavo, jog visos opozicinės frakcijos tarpusavyje derina klausimus ir bendram susitikimui ketina kviesti ne tik K. Navicką, bet ir I. Šimonytę.

„Su kitomis opozicinėmis frakcijomis esame sutarę ne tik ministrą, bet ir pačią premjerę, kuri, kiek žinau, su ūkininkais nesikalba, šiame sektoriuje viską palieka K. Navickui, kuris pats nepasiūlo nieko konkretaus“, – pažymėjo K. Mažeika.

Anot jo, susitikimą tikimasi surengti kovo pradžioje.

Video