Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) antradienį išplatino pranešimą, kuriame įvardija pražūtingas pasekmes šalies pieno sektoriui, jei valdžia patvirtins tokį Pieno įstatymo projektą, kuris šiuo metu pateiktas Seimui.

Pranešime teigiama, kad LŽŪBA prezidiumas detaliai išanalizavo pateiktą LR ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektą ir esą yra ne kartą teikusi siūlymus.

Vienas iš vadinamojo Pieno įstatymo tikslų buvo „apriboti ūkio subjektų, prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningai gaunamą naudą“. Iki šiol tai nebuvo padaryta, o sistemingai teikiami pasiūlymai ignoruojami. 

„Europos Parlamento ir tarybos direktyva (ES) 2019/633 suteikė valstybėms narėms papildomas galimybes apsaugoti tiekėjus nuo nesąžiningos prekybos praktikos, taikomos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, tačiau politinės valios nacionaliniame teisės akte uždrausti tokias direktyvoje minimas praktikas kaip „pirkėjas ima iš tiekėjo mokestį už tai, kad darbuotojai įrengia patalpas, naudojamas tiekėjo produktų pardavimui“ arba „pirkėjas reikalauja, kad tiekėjas mokėtų už pirkėjo vykdomą žemės ūkio ir maisto produktų rinkodarą“ ir pan., pritrūko“, – teigia LŽŪBA. 

Pasak LŽŪBA vadovo E. Pranausko, išbraukus Pieno įstatymo projekte iš pavadinimo žodžius „prekiaujančių pieno gaminiais“, jo turinys ir taikymo sritis reikšmingai susiaurėtų, vienu mostu nukertant bet kokias pieno tiekimo grandinėje žemiau esančių narių viltis dėl teisingesnio pridėtinės vertės paskirstymo. 

„Pasiūlymas reguliuoti santykius grandinės apačioje, paliekant privilegijas kitiems pieno grandinėje dalyvaujantiems subjektams, pirmiausia – prekybininkams, yra ne tik nelogiškas, bet ir ydingas. Akivaizdu, kad priėmus Pieno įstatymo projektu siūlomas nuostatas, žalio pieno supirkimo kainą būtų bandoma priverstinai, „iš viršaus“ suvienodinti,  neatsižvelgiant į gamybos kaštus, pieno kokybę, ūkių socialinę atsakomybę ir kt.“, – argumentuoja E. Pranauskas.

Parengtu įstatymo projektu siekiama tik dalinių tikslų: reguliuoti kainą tarp smulkaus, vidutinio ir stambaus pieno gamintojo, pasitelkiant perdirbėjus ir valstybines kontroliuojančias institucijas. 

„Tai vienareikšmiškai neigiamai paveiks mišrius ūkius su pieno gamybos specializacija, kurie jau dabar balansuoja ant išlikimo ribos. Jis nepalieka motyvo toliau modernizuoti, skaitmenizuoti gamybą, investuoti į aplinkosaugą, pieno kokybę, gyvūnų gerovę ir sveikatingumą, darbo vietų kūrimą ir t.t.“, – aiškina rašte LŽŪBA.

Asociacijos prezidiumas yra įsitikinęs, jog kainos, priedai turi būti reglamentuojami taip, kad neskriaustų silpnesniųjų, tačiau jokiu būdu neslopintų progreso, ką nuolat akcentuoja ES ir Lietuvos valdžios institucijos ir kas atsispindi į ateitį orientuotuose teisės aktuose.

„Nesunku numatyti, kad priimtas tokios redakcijos Pieno įstatymas neveiks, kaip neveikė ir ankstesnysis“, – konstatuoja LŽŪBA vadovas E. Pranauskas.

Pasak jo, bandymas Pieno įstatymo projektu įteisinti gamybos savikainos ignoravimą tik dar labiau pastūmės žemdirbius atsisakyti pieno ūkių. 

„Trumparegiškai vertinant, jie išloš, visam laikui atsikratydami tikrintojų: sveikatos priežiūros centrų, aplinkosaugos, veterinarijos, gyvūnų gerovės, darbo inspekcijos ir kt. inspektorių bei išvengdami jų neretai skiriamų neadekvačių baudų. Antra vertus, jei pieno perdirbėjams labai reikės kokybiškos žaliavos, jie steigs pieno supirkimo įmones kitose šalyse ir supirkinės pieną pagal jose nustatytą tvarką, mokėdami mokesčius jau ne į Lietuvos biudžetą“, – neabejoja E. Pranauskas.

Pieno įstatymo projektas, jei jis bus įteisintas, anot LŽŪBA, sukels pieno gamintojams žalingas pasekmes, kurios rengiant Įstatymo projektą nebuvo objektyviai ir deramai įvertintos. 

„Todėl Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas nepritaria tokiai Pieno įstatymo projekto redakcijai ir prašo grąžinti jį tobulinti. Projekto rengėjai neturi ignoruoti socialinių partnerių teikiamų pastabų ir pasiūlymų. Būtina į jas atsižvelgti ir įvertinti įvairiais aspektais, iš kurių svarbiausias – sustabdyti įsibėgėjantį pieno ūkių likvidavimo procesą“, – realybę įvardija Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas E. Pranauskas.