Lietuvos ūkininkių sąjungos pirmininkė A. Pabedinskienė: "Iššūkį priėmiau su didele pagarba ir atsakomybe“

Algimanta Pabedinskienė yra buvusi Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė (2012-2016). Algimanta Pabedinskienė yra buvusi Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė (2012-2016).

2023 m. kovo mėnesį Lietuvos ūkininkių draugijos vairą perėmė didelę organizacinio ir socialinio darbo patirtį turinti moteris, buvusi Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė (2012-2016) Algimanta Pabedinskienė. Ji pakeitė ilgametę LŪD pirmininkę Virginiją Žliobienę.

LŪD pradeda naują savo istorijos etapą. Smalsu, kokią viziją turi naujoji organizacijos lyderė A. Pabedinskienė? Pasikalbėkime…

Ryžotės pasinerti į naują veiklą. Kaip gimė šis sprendimas?

Visą laiką buvau visuomenininkė, visur dalyvaudavau. Su metais supranti, kad negali visur suspėti…

Apie ūkininkių veiklą žinau nuo 2005 metų, kai dirbau Marijampolės kolegijoje. Pasikalbėdavome su viena iš vadovių, savo kolege, kad galima būtų prisijungti prie LŪD veiklos. Bet tuo metu taip pat vadovavau Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialui, dar buvo šeimos verslas. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir Žemės ūkio rūmai yra toje pačioje teritorijoje. Gerai žinojau apie Rūmų veiklą, būdavo įvairių bendrų renginių.

Na, o tiesioginis bendradarbiavimas su draugija atsirado prieš pandemiją, kai važinėjau po Lietuvą su socialinio verslo paskaitomis. Man kirbėjo visur pasidomėti visuomeninėmis organizacijomis. Veiveriuose pradėjau lankyti meno mokyklą, kuri įsikūrusi po tuo pačiu stogu su bendruomene. Toje bendruomenėje aktyviai dalyvavo buvusi LŪD pirmininkė Virginija Žliobienė. Žodis po žodžio ir susipažinome. Užsimezgė glaudesnis ryšys, vykau į skyrius su paskaitomis.

Esu sukaupusi pakankamai didelę patirtį įvairiose srityse. O LŪD kalbame apie tautinį, kultūrinį identitetą. Menai, tradicijos visi šitie dalykai. Lyderystė, man tai nesvetima, todėl ryžausi.

Matau, kad moterims ne svetima ir verslo tema. Ne vieną šaunią verslininkę teko sutikti, bendrauti, ar planuoti perspektyvą. Verslo tema iš tiesų man artima, turiu didelę patirtį, taip pat ir asmeninę. Mano pirmasis verslas buvo 1991 m. įkurta dailiųjų amatų dirbtuvė – pati nepriklausomoje Lietuvoje startavau su verslu, ir ne bet kokiu, o su amatais. Po to šeimos verslas buvo jau kitoks.

Labai gerai man žinomi ir verslo bendruomenės lūkesčiai (nesvarbu, kaimiškoji ar miesto teritorija). Septynis metus vadovavau Prekybos, pramonės ir amatų rūmams. Ketverių metų „ministravimo“ patirtis suteikė kitos patirties, darbo su Trišale taryba, kurioje yra ir verslo, ir Žemės ūkio rūmų atstovai. Kolegijoje buvo vadybiniai dalykai…

Kiekvieną veiklą lydi patirtis, visą laiką kaupiamos tiek praktinės, tiek teorinės žinios. Aišku, nėra svetimas ir europinis lygmuo.

Įdomu, kokią regite draugijos veiklos viziją, prioritetus?

Pirmiausia noriu pasakyti, kad šitą iššūkį priėmiau su didele atsakomybe ir pagarba, nes ši organizacija turi garbingą istoriją.

Sau esu numačiusi tris pagrindinius prioritetus, nors turinys gali būti šiek tiek keistis atsižvelgiant į LŪD lyderes ir nares ūkininkes, kiekvienas regionas turi tam tikrą specifiką. Reikėtų ir jaunų narių į organizaciją įtraukti.

Pirmasis mano prioritetas – prisiminti ištakas, kodėl savo laiku iniciatorė Alena Devenienė įkūrė draugiją: tai tautinio kultūrinio identiteto stiprinimas. Mūsų tradicijos, kalba, amatai, edukacijos. Visa tai turi išlikti, stiprėti. Mūsų jaunosiose kartose šiek tiek pasigendame tautinio identiteto, lietuvybės stiprinimo. Amatai, žaidimai, kalba, tautosaka – visi tie dalykai labai svarbūs.

Antrasis prioritetas būtų lyderystė ir atstovavimas. Mintyje turiu organizacijos nares. Kiek pandemija leido bendrauti, pamačiau, kad tai yra žmonės vulkanai, energijos kamuoliai, labai kūrybingi žmonės. Tik gal šiek tiek trūksta drąsos, gal reikia pastiprinimo, kad moterys išdrįstų viešai pasakyti, ką jos daro ir ką gali nuveikti. Lyderystė ir atstovavimas nuo apačios iki pat viršaus. Kiekviena LŪD narė pajėgi atstovauti ūkininkių interesams tiek savivaldoje, tiek bendruomenių ar kitose visuomeninėse organizacijose, Žemės ūkio rūmuose. Balsas organizacijos, kuri turi tokias gilias šaknis ir didžiulį potencialą, tikrai turėtų būti išgirstas.

Trečiasis aspektas, kurį svarbu girdėti ir viešojoje erdvėje, yra socialinis. Matome žmonių susirūpinimą, apie tai su draugijos narėmis teko kalbėtis Zarasuose: kaimiškosiose teritorijose paslaugos tolsta nuo žmogaus. Priemiestyje dar pusė bėdos, tačiau 25-30 km nuo centro – nėra viešojo transporto, medicinos, švietimo paslaugų… Draugijos misijoje yra gražiausi, tauriausi dalykai – pagalba žmonėms, edukacija, švietimas. Socialinis aspektas, manu, turėtų būti vienas iš draugijos prioritetų.

Aš matyčiau tokius tris prioritetus, svarbius ne tik draugijai, bet ir bendrajame, didžiajame kontekste – visai mūsų visuomenei.

Tai iš tiesų labai prasminga, tačiau… ar tokia našta draugijos pečiams?

Žinome, kad turbūt gražiausius ir prasmingiausius darbus nudirba visuomeninių organizacijų atstovai. Nereikia įsivaizduoti, kad, tarkime, iš karto atsiras senelių globos paslauga. Manau, kad galima pratintis nuo mažų dalykų. Iš LŪD narių pasakojimų girdžiu, kad jos jau daro tuos socialinius darbus. Tiesiog apie tai gal per mažai žinome.

Kita vertus, turbūt reikėtų tam tikro struktūrizavimo. Tarkime, senelių namuose galime šventę surengti ar užimtumą organizuoti, gal kažkas gali vienišą senuką prižiūrėti. Žodžiu, tuos pavyzdžius į saują reikėtų sudėti ir žiūrėti, ką mes galime. Žinoma, nuolatinę globą teikti ar viešąjį transportą organizuoti į miestelį – to tikrai negalėsime, nes tai visuomeninė organizacija. Tačiau galima padaryti labai daug žmogiškų dalykų. O drauge su žmogiškais dalykais ir kai yra lyderystė, matydami, kad kaimynas ar kaimynė kažką daro, paprastai ir kiti žmonės jungiasi.

Yra galimybė rašyti įvairiausius projektus – europinius, nacionalinius. Taip pagal poreikį stiprinti veiklas ir atliepti prioritetus. Tai irgi yra tam tikra paskata, su projektine intervencija gali išaugti gražūs dalykai, kurie visuomeninei organizacijai šiaip gal būtų nepakeliami.

Kokie Jūsų, kaip draugijos pirmininkės, pirmieji darbai?

Kalbamės su lyderėmis, bet už jų yra dar daug narių, kurios turi idėjų ir tam tikrų norų. Atsinaujiname LŪD įstatus ir organizuojame pirmąją konferenciją „ Moters vaidmens galia gyvenime: Lietuvos ūkininkių draugijos narių motyvaciniai pavyzdžiai”, kurią skiriama Motinos dienai paminėti.  Konferencijoje aptarsime LŪD stiprinimo galimybes ir veiklos perspektyvas, moters vaidmens galią asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime, pasidalinsime patirtimis ir motyvaciniais pavyzdžiais.

Žemės ūkio rūmai

Video