Ar įmanoma įteisinti savavališką statybą (rekonstrukciją)?

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) specialistai gauna paklausimų, kaip įteisinti savavališkos statybos (rekonstrukcijos) statinius, kurie pastatyti nuosavybės teise nepriklausančiame arba įstatymų nustatytais pagrindais nevaldomame ir nenaudojamame valstybinės žemės sklype?

Nagrinėdami tokias situacijas ir tokius prašymus, NŽT specialistai vadovaujasi LR statybos įstatymo, LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, LR žemės įstatymo, statybos techninių reglamentų (STR) ir kitų įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis.

Žemės įstatymo 53 straipsnyje labai aiškiai apibrėžta, kad savavališkai užimti žemės sklypai turi būti grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų, o žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas. Todėl tais atvejais, kai valstybinėje žemėje, dėl kurios naudojimo nebuvo suteiktas leidimas, nauji statiniai yra laikomi savavališku valstybinės žemės užėmimu, NŽT pritarimas (neprieštaravimas) įteisinti savavališką statybą ar rekonstrukciją negali būti išduodamas.

Bet kuriuo atveju NŽT, gavusi prašymą dėl savavališkos statybos įteisinimo valstybinėje žemėje, privalo atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą ir per 15 darbo dienų priimti sprendimą. Nustačius savavališko valstybinės žemės užėmimo (naudojimo) požymių, pradedama administracinio nusižengimo teisena ir imamasi aktyvių veiksmų dėl savavališkai užimtos žemės atlaisvinimo.

Specifiniai atvejai

Administracinių teismų praktika rodo, kad LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis leidžia įteisinti savavališkas statybas tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, jeigu tokie projektai buvo privalomi. Ši įstatymo norma labai aiškiai reikalauja, kad statinio statyba būtų galima pagal galiojančius teritorijos planavimo dokumentus.

Konkretūs atvejai, kada žemės sklypo ar teritorijos valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais pagrindais neprivaloma, yra nustatyti STR 1.05.01:2017 („Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“) 4 priede.

Kai statinį numatoma statyti statytojui nepriklausančiame arba teisėtai nevaldomame žemės sklype, teikiant prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą, kartu su statinio projektu ir kitais dokumentais privaloma pateikti žemės sklypo savininko, patikėtinio, valdytojo ar naudotojo sutikimą.

Todėl tais atvejais, kai asmenys kreipiasi į NŽT, prašydami duoti sutikimą įteisinti jau atliktą savavališką statybą (rekonstrukciją), valstybinės žemės patikėtinis gali tik spręsti klausimą dėl pritarimo (neprieštaravimo) šiai statybai (rekonstrukcijai) įteisinti.

Siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju yra galimybė pritarti (neprieštarauti) dėl savavališkos statybos (rekonstrukcijos) valstybinėje žemėje įteisinimo, visuomet būtina nustatyti, ar statyba buvo (būtų buvusi) galima, jeigu statytojas būtų vykdęs ją pagal teisės aktų reikalavimus. Ši statytojo teisė nustatoma pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.