Nyderlanduose susiklostė įdomi situacija, kai premjero Mark Rutte's ministrų kabinetas šį ketvirtadienį kvietė stambius agroverslo koncernus, įskaitant ir buvusį ministrą Johan Remkes'ą, sėstis prie derybų stalo ir taip užglaistyti protestuojančių žemdirbių pyktį. Esą būtent šie koncernai finansuoja ūkininkų protestus.

Tačiau Johan Remkes'as pareiškė, jog agroverslo gigantai nesiderės su vyriausybe tol, kol ši neduos labai konkrečių pažadų ūkininkams toliau nebestumti azoto mažinimo reikalavimų.

Pieno perdirbimo gigantas „Royal A-ware“ sulaukė kvietimo atvykti į derybas vyriausybėje, tačiau kompanija pareiškė, jog nekomentuos kvietimo tol, kol pati vyriausybė nepakeis savo kurso žemdirbių atžvilgiu.

"Ministrų kabinetas pasirinko neteisingą kryptį, todėl derybiniai lūkesčiai vargu ar išsipildys. Tai, kad nuspręsta dabar, turės neigiamų pasekmių gyvulininkystei, kaimui, o sykiu ir apsirūpinimui maistu. Ministrų kabinetas turėtų pakoreguoti savo tikslus ir laikotarpius", – teigia „Royal A-ware“.

Šio pieno giganto metinė apyvarta siekia per 2,2 milijardus eurų, o metinis grynasis pelnas – 51 mln. eurų.

Pašarus gyvuliams gaminanti "Royal DeHeus", kurios metinė apyvarta siekia 3,2 milijardo eurų, dar prieš pirmąjį žemdirbių ir vyriausybės derybinį raundą pareiškė, jog nedalyvaus derybose, kol vyriausybė neatšauks savo sprendimo ir nepasiūlys naujų azoto mažinimo terminų ir apimties.  

Olandijos žemdirbių nepasitenkinimą išprovokavo vyriausybės pasiūlymas iki 2030 metų perpus sumažinti taršą tokiomis medžiagomis kaip azoto oksidai ir amoniakas. Valdžia pripažino, kad dėl šio sprendimo turės sunykti apie 30 proc. gyvulininkystės ūkių. 

Derybose nusprendė dalyvauti tik didžiausias agroverslo kreditorius "Rabobank", anksčiau pareiškęs, jog negali būti kalbos apie kreditų nurašymą ūkininkams, jei jie dėl vyriausybės sprendimų negalėtų grąžinti paskolų.

Taip pat į derybas sutiko ateiti ir mažmeninės prekybos tinklų atstovas.