Pirmadienį Vilniuje vyks ne tik Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos spaudos konferencija, kurioje Žemės ūkio rūmų ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos atstovai aptars šeimos ūkių perspektyvas Lietuvoje, bet ir bus bandoma Prezidentui Gitanui Nausėdai įteikti sausio 19 d. Plungėje priimtą rezoliuciją „Dėl žemės įsigijimo ir tiesioginių išmokų bazinės dalies ribojimo ir kooperacijos skatinimo“.

Neviltyje atsidūrę šeimos ūkiai skelbia, kad būtina nedelsiant imtis veiksmų, nukreiptų į šeimos ūkių išsaugojimą.

„Šeimos ūkiai yra viso šalies žemės ūkio pamatas, o šeimos ūkininkavimas – neatsiejamas nuo šeimos istorijos. Tačiau šiandien situacija yra grėsminga – per tris dešimtmečius praradome apie 50 proc. šeimos ūkių. Tylėti ir leisti ūkiams stambėti smulkių šeimos ūkių sąskaita, neleistina, todėl esu įpareigotas konferencijoje patvirtintą rezoliuciją įteikti aukščiausiems šalies vadovams“, – sako Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.

BNS spaudos centre Lietuvos šeimos ūkių atstovai atskleis įstatymo apėjimo schemą ir pristatys svarbią Lietuvai rezoliuciją, kurios tikslas: sustabdyti stambiausių investuotojų galimybes, apeinant 500 ha ribojimo įstatymą įsigyti Lietuvos žemes ir už jas gauti tiesiogines išmokas virš 60 tūkst. Eur.

Skelbiame neredaguotą Plungėje priimtos rezoliucijos tekstą:  

DĖL ŽEMĖS ĮSIGIJIMO IR TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ BAZINĖS DALIES RIBOJIMO IR KOOPERACIJOS SKATINIMO

Atsižvelgiant į:

• 2022 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Ilgalaikė ES kaimo vietovių vizija: stipresnės, sujungtos, atsparios ir klestinčios kaimo vietovės iki 2040 m.“;

• Aštuonioliktosios Vyriausybės 2020 -2024 metų programą; 

• LR žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį 2023 – 2027 m. planą (toliau – Strateginis planas)

bei konstatuojant, kad:

• 2003–2016 m. ūkių skaičius 27 ES valstybėse narėse sumažėjo 32 proc., o labiausiai sumažėjo smulkių ūkių, kurių plotas mažesnis nei penki hektarai (38 proc.); kadangi 2016 m. ES buvo 10,5 mln. ūkių, iš kurių dauguma (92 proc.) buvo šeimos ūkiai; kadangi iki 2040 m. ES gali prarasti dar 6,4 mln. ūkių ir liktų maždaug 3,9 mln. ūkių visoje ES, t. y. nepaprastai daug mažiau, 62 proc., palyginti su 2016 m.;

• praėjusiais ES KPP priemonių laikotarpiais  net 50 proc. visos ES finansinės paramos atiteko tik 3 proc. pareiškėjų, kurie aktyviai naudodamiesi investicine parama, dalį nuosavų finansinių išteklių nukreipė žemės įsigijimui, kas įtakojo ir tiesiogiai prisidėjo prie ūkių stambėjimo. Ypač prisidėjo 2007-2013 m. taikytas tiesioginių išmokų modelis, kai ūkio gaunama parama buvo susieta su valdomu žemės ūkio naudmenų plotu. Kuo daugiau ūkis valdė žemės, tuo  daugiau jis gavo išmokų. Rezultatas – prarasta 50 proc. šeimos ūkių, kas tiesiogiai įtakoja Lietuvos  regionų gyvybingumą;

• Lietuvoje į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų, kai tuo tarpu ES šalyse 75-92 proc.

Reiškiame didelį susirūpinimą ir raginame Lietuvos valdžios institucijas, bendradarbiaujant su žemdirbių bei kaimo plėtros procesuose veikiančiomis savivaldos organizacijomis: 

• Imtis koordinuotų veiksmų dėl kaimo vietovių dabarties ir ateities, surandant naujas socialinio, ekonominio ir aplinkos atsinaujinimo galimybes, kurios būtų dinamiškos ir užtikrintų konkrečius rezultatus tvirtesnėms, labiau sujungtoms, atsparioms ir klestinčioms kaimo vietovėms;

• Operatyviai spręsti žemės ūkio paskirties žemės (valstybinės ir privačios) įsigijimo klausimą. Lietuvoje apie 10 proc. ūkininkų valdo apie 80 proc. Lietuvos žemių. Lietuvoje galiojantis įstatymas, neleidžiantis turėti asmeniui daugiau nei 500 ha žemės yra realiai neveikiantis. Žemę neribotai galima įsigyti, superkant juridinių vienetų akcijas. Neribojant žemės pardavimo per akcijas bei pajus, kyla grėsmė ir nacionaliniam saugumui, kadangi dauguma valstybės nekilnojamojo turto sutelkiama ribotame subjektų rate. Tikslinga koreguoti žemės įsigijimo įstatymą, užkertant galimybę jau turintiems daugiau kaip 500 ha žemės subjektams įsigyti žemę per susijusius fizinius ar juridinius vienetus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį) turi nuo 1 proc.  atitinkamos įmonės akcijų (pajų). Šiuo metu esant ribojimui įsigyti žemę subjektams, valdantiems ne mažiau kaip 25 procentus akcijų ar pajų, šis įstatymas yra nesudėtingai apeinamas ir/arba  paliekama erdvė jį apeiti.

• Spręsti Tiesioginių išmokų bazinės dalies ribojimo klausimą – numatyti 60 tūkst. Eurų  tiesioginių išmokų ribą. Lietuvoje iki 500 EUR tiesioginių išmokų gauna 34,16 tūkst. (26,7 proc.) paramos gavėjų. Jiems skirta parama sudarė 2,5 proc. visos tiesioginės paramos. Tuo tarpu 40 paramos gavėjų gaunančių daugiau kaip 300 000 EUR tiesioginės paramos, gauna 3,5 proc. visos tiesioginės paramos. Naujasis 2023 – 2027 m. finansinis periodas suteikia galimybę veikti ryžtingiau ir atsižvelgti į Europos Vadovų Tarybos rekomendacijas judėti link 60 tūkst. Eur tiesioginių išmokų ribos, kad daugiau paramos 

gautų vidutinio dydžio ir mažesni ūkiai, o didelės bendrovės privalo labiau dirbti ekonominės konkurencijos sąlygomis.

• Užtikrinti paramą specializuotai kooperacijai žemės ir miškų ūkyje, sudaryti patrauklias sąlygas produkcijos realizavimo kooperatyvams ir gamintojų organizacijoms vystyti, sukurti kooperacijos skatinimo ir jos realaus įgyvendinimo įrankius.  Siekiant didinti Lietuvoje veikiančių kooperatinių darinių konkurenciją vidaus ir užsienio rinkose ir stiprinti jų vaidmenį maisto tiekimo grandinėje, būtinos ypatingos sąlygos – tikslinga tęsti gamintojų grupių ir gamintojų organizacijų kūrimosi bei veiklos skatinimo priemonę, todėl Strateginiame plane reikalinga numatyti investicinę paramą gamintojų grupių ir organizacijų žemės ir miškų ūkio sektoriuje įsisteigimui. Strateginio plano priemonių, skirtų gamybinėms investicijoms, taisyklėse nustatyti patrauklias sąlygas pirmiausia kooperuotų smulkių ir vidutinių žemės ūkio subjektų darinių verslo planams remti. Taip pat remti kooperuotų žemdirbių ir miško valdytojų konsultavimą bei mentorystę.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vardu dr. Arūnas Svitojus