Vartotojų nuomonių tyrimai suteikia galimybę apibendrintai pažvelgti į Lietuvos gyventojų vertinimus ir įsitikinimus įvairiomis temomis, įskaitant taupymą, namų ūkių finansinę padėtį, ketinimus pirkti būstą, automobilį, šalies ekonominės padėties vertinimą ir kt. Remiantis Valstybės duomenų agentūros naujausiais duomenimis, žvilgtelkime į šią statistiką atidžiau.

Namų ūkiams pavyksta sutaupyti

Finansiškai pozityvią namų ūkių finansinę padėtį atspindi tai, kad remiantis šių metų birželio mėnesio duomenimis, didžioji dalis lietuvių (51 proc.) truputį sutaupo lėšų. Panašaus pobūdžio situacija tendencingai pastebima nuo praėjusių metų lapkričio mėn. Dažnai yra rekomenduojama laikytis vadinamosios 50-30-20 taisyklės. Būtinosioms išlaidoms (komunaliniai mokesčiai, paskolos, maistas ir pan.) skirti 50 proc. gaunamų mėnesio pajamų, kintančioms išlaidoms (pramogos, rūbai ir pan.) – 30 proc. gaunamų mėnesio pajamų, o 20 proc. – taupymui arba investavimui. Pavyzdžiui, šių metų pirmojo ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudarė 1333,1 eurų. Šiuo atveju 666,55 eurus reikėtų skirti būtinosioms išlaidoms, 399,93 eurus – kintamosioms išlaidoms ir 266,62 eurus – taupymui.

Realūs taupymo faktai sutampa ir su namų ūkių nusiteikimu. Šių metų birželio mėn. 45 proc. namų ūkių nurodė, kad yra gana tinkamas metas taupyti. Nuo praėjusių metų kovo mėn. pastebima, kad ne mažiau nei 40 proc. namų ūkių buvo tuo įsitikinę.

Namų ūkių finansinė padėtis nepasikeitė arba truputį pagerėjo

Galimai poreikis ir stimulas dalį lėšų atidėti taupymui yra susijęs ir su tuo, kad šių metų birželio mėn. didžiosios dalies namų ūkių finansinė padėtis per 12 mėn. nepasikeitė (52 proc.) arba truputį pagerėjo (26 proc.). Panašios struktūros namų ūkių finansiniai lūkesčiai yra pastebimi ir ateinančius 12 mėn.: 51 proc. namų ūkių atstovų laikosi nuomonės, jog  finansinė padėtis nepasikeis, 29 proc. – pagerės. Viena iš priežasčių, sąlygojančių tokius gyventojų lūkesčius, gali būti susijusi su infliacija. Dažnai Lietuvos gyventojai yra įsitikinę, kad per artimiausius 12 mėn. kainų augimas išliks toks pat (39 proc.). Kita vertus, 24 proc. gyventojų mano, kad kainos augs lėčiau.

Stabili šalies ekonominė situacija

Stabilumas – taip šių metų birželio mėnesį vyravusią šalies ekonominę padėtį įvardijo Lietuvos gyventojai. Tokios nuomonės, kad šalies ekonominė padėtis nepasikeitė, laikėsi 37 proc. apklaustųjų. Kita vertus, 27 proc. gyventojų nurodė, kad situacija truputį pagerėjo, o 26 proc. – truputį pablogėjo. Tuo metu prognozės ateinantiems 12 mėn. dažniausiai išlieka stabilios: 39 proc. gyventojų mano, jog ekonominė situacija nesikeis, o 32 proc. gyventojų laikosi optimistinės nuomonės ir yra įsitikinę, kad ekonominė situacija tuputį gerės.

Didesnius pirkinius gyventojai yra linkę atidėti

Nors Lietuvos gyventojai tiek mikroekonominiame, tiek makroekonominiame lygmenyse įžvelgia ir pabrėžia stabilumo elementą, tačiau matomai jis dar nėra pakankamai įsitvirtinęs, kad paskatintų priimti didesnės finansinės išraiškos pirkimo sprendimus. Šių metų balandžio mėnesį vykdytos apklausos metu 82 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. neketina įsigyti nekilnojamojo turto.  Tuo pačiu laikotarpiu neplanuojančių pirkti automobilį buvo 71 proc. apklaustųjų. Panašaus pobūdžio situacija yra pastebima ir analizuojant 2021–2024 m. laikotarpį: dažniausiai nurodomas neigiamas atsakymas dėl ketinimo įsigyti būstą ar pirkti automobilį.

Atsargaus ilgalaikio pobūdžio prekių įsigijimo požiūris yra pastebimas ir tiriant didesnių pirkinių (baldų, buitinės technikos ir pan.) įsigijimo galimybes. Šių metų birželio mėn. didžioji dalis Lietuvos gyventojų (50 proc.) yra įsitikinę, kad dabartinis laikotarpis įsigyti didesnius pirkinius (baldus, buitinę techniką ir pan.) yra nei tinkamas, nei netinkamas. Panaši situacija yra pastebima visus 2024 metus. Vis dėlto, 25 proc. gyventojų mano, kad dabar yra tinkamas metas didesniems pirkiniams.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje yra aukščiausias Europos Sąjungoje

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2024 m. birželį buvo 7, ir palyginti su 2024 m. geguže, padidėjo 1 procentiniu punktu. Paskutinį kartą toks aukštas vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo 2019 m. rugpjūtį. Europos Sąjungos kontekste tik trijose šalyse (Lietuvoje, Lenkijoje – 3,5 ir Švedijoje – 0,2) šis rodiklis buvo teigiamas. O didžiausias pesimizmas vyrauja Graikijoje (-42,7), Estijoje (-27,4) ir Vengrijoje (-23).

Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja