Darbėnų gyventojų pamokos Kretingos rajono valdžiai nenuėjo veltui: žmonių įtikinta, kad viena iš strateginių rajono plėtros krypčių yra turizmas, savivaldybė nepritarė plastiko perdirbimo gamyklos atsiradimo Kretingos mieste.

Atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą savivaldybė pripažino, kad plastiko atliekų perdirbimas buvusio žvėrininkystės ūkio teritorijoje Pasieniečių gatvėje, būtų žalingas aplinkai.

Kur gi ne, būsimoji gamykla buvo numačiusi, kad pirolizės būdu deginant plastiką ir gaminant pirolizės alyvą, į aplinkos orą per metus būtų išmetama beveik 4 tonos įvairių taršių medžiagų, iš kurių pavadinimų būtų galima mokytis Mendelejevo cheminių elementų lentelės.

Būtų galima vėl stebėtis, kaip praėjusiais metais įkurta ir Klaipėdos rajone įregistruota bendrovė „Enete“ galėjo ryžtis pastatų ir sklypo nuomos deryboms, pradėti iki keliolikos tūkstančių eurų kainuojančią poveikio poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrą, prieš tai negavusi bent jau žodinio mero pritarimo planuojamai ūkinei veiklai.

Bet, tarkime, kad įmonė rizikavo ir pradinius atėjimo į Kretingą veiksmus darė rajono savivaldybei nežinant. Svarbiausia, kad taršios pramonės veiklos planai yra sustabdyti ir įmonė patvirtino, kad traukiasi iš Kretingos rajono.

Įdomu kitkas – kodėl Kretinga vilioja aplinkai galinčios kenkti pramonės įmones. Pats meras žiniasklaidai patvirtina, kad rajone pageidavo kurtis padangų, naudotos alyvos, dabar plastiko perdirbimo įmonės. O kur dar pagarsėjusios danų metanolio ir vandenilio gamyklos planai Darbėnuose, kuriuos iš tiesų sustabdė ne rajono valdžia, bet aktyvūs šios seniūnijos gyventojai.

Nepamirškime ir Lazdininkų miškuose visai šalia rajono gyvenviečių ir Palangos kurorto ketintos įrengti šaudyklos, kurios savininkai čia planavo kurtis net nepaisydami to, kad įsigytas sklypas pagal teritorinio planavimo dokumentus yra numatytas tik žemės ūkio veiklai.

Nežinome, kokie Kretingos rajonu susidomėjusių verslininkų ir valdžios pokalbiai vyksta mero kabinete ir ne tik. Gyventojus turėtų guosti, kad galų gale savo valia ar kretingiškių spaudžiama savivaldybė čia galinčias taršias gamyklas varo šalin.

O kas ateis vietoj jų? Kodėl arti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Palangos tarptautinio oro uosto, šalia į uostamiestį vedančių geležinkelio linijų esantis Kretingos rajonas nedomina lengvosios pramonės, didelių logistikos, IT technologijų gamybos įmonių?

Kretingos rajono valdžia didžiuojasi nedideliu bedarbystės procentu, tačiau pamiršta pasakyti, kiek rajono gyventojų į darbus kasdien važinėjasi į Klaipėdą, Palangą? Kiek kretingiškių turi darbą savo rajone?

Visi sutiks, kad į rajoną atėjęs aplinkai draugiškos pramonės krypties stambus investuotojas, galintis sukurti keletą šimtų darbo vietų, čia pritrauktų mažesnių, aptarnaujančių verslų ir pakeistų visą rajono ekonomiką. Sparčiau pilnėtų savivaldybės biudžetas ir tai leistų realizuoti daugiau rajono idėjų.

Ar Kretinga yra pasiruošusi privilioti ir priimti tokį investuotoją?

Bet kuris stambaus kapitalo atstovas savo sumanymą nori įgyvendinti kuo greičiau, daug negaištant laiko dokumentų tvarkymui, aplinkos projektavimui. Todėl investicijoms paklausūs yra tokie sklypai, kurie didelei gamyklai yra pakankamo dydžio, su parengtu detaliuoju planu, su privažiavimo keliais, su nutiesta vandentiekio, nuotekų, elektros infrastruktūra.

Savivaldybė turi vienintelį tokį didesnes investicijas galintį pritraukti žemės sklypą – apie 18 hektarų buvusio „lapyno“ teritoriją. Joje užsakiusi detalaus planavimo procedūrą, savivaldybė ilgai tūpčiojo vietoje, kol apsisprendė, kad čia pageidauja vieno didelio sklypo.

Pagal sutartį su projektuotojais, pernai vasarą pradėtas detalusis planas turėjo būti baigtas šių metų pabaigoje. Tačiau dėl darbų stabdymo, dabar planas turėtų būti parengtas 2025 metų pirmoje pusėje.

O kas po to? Rajono strateginiame plane neteko skaityti apie planuojamas lėšas šiame sklype įrengiant infrastruktūros koridorius ir privažiavimo kelius. Valstybės valdomų didelių sklypų Lietuvoje trūksta, todėl geroje geografinėje vietoje esantis 18 hektarų dydžio sklypas Kretingoje investuotojams turėtų būti patrauklus.

Deja, „Investuok Lietuvoje“ nėra sulaukusi konkrečių investuotojų, kurie domėtųsi šiuo sklypu. Dėl stambių pasaulinių kompanijų ar koncernų dėmesio Lietuva konkuruoja su visomis rytų Europos regiono valstybėmis. Jei kas ir atkreipia dėmesį į Lietuvą, dėl tokios įmonės tarpusavyje pešasi mūsų šalies regionai. Laimi tas, kas pasiūlo geresnes sąlygas, į kurias savivaldybės investuoja iš anksto.

Konkurencija Kretingai didžiulė – kalbant apie pajūrį čia pat jau paruošta Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, todėl 18 hektarų ploto sklypą investicijoms savivaldybė turi pradėti ruošti ir tam lėšas numatyti jau šiandien.

Kita vertus, peršasi mintis, kad turizmą rajone akcentuojanti Kretingos valdžia per mažai dėmesio skyrė diskusijoms, kas šiame „lapyno“ sklype galėtų atsirasti. Kodėl čia matoma tik pramonės paskirtis?

Vakarų Lietuvoje nėra didesnio vandens atrakcionų parko. Palanga tokiam neturi tinkamo sklypo. Kurorte pastatyto baseino, Žibininkuose veikiančio „Atostogų parko“ populiarumas liudija, kad tokia pramogų kryptis būtų labai patraukli. Ar vos už keliolikos kilometrų nuo jūros ir didžiausio šalies kurorto, Kretingoje esantis didelis sklypas nebūtų įdomus vandens atrakcionų parkui su nedideliu pramogų miesteliu? Kokių yra įvairiose užsienio šalyse.

Jis taptų traukos objektu visiems Lietuvos gyventojams, kurie specialiai šioms pramogoms važiuotų į Kretingą. Jų gausa skatintų viešbučių, visuomeninio maitinimo, aptarnavimo objektų atsiradimą.

Sakote, Benderio Vasiukai? Nemanau.

Vytautas Ziabkus ("Švyturio laikraštis")