Kaip ir buvo skelbta birželio mėnesio 25 d. prognozėje, javapjūtė Lietuvoje prasidėjo 5–7 dienomis anksčiau nei įprastai. Tam turėjo įtakos nusistovėję sausi ir karšti orai. Dėl drėgmės trūkumo žieminių javų ir rapsų branda paspartėjo kartu paankstindama ir javapjūtę.

Sumažėjęs drėgmės kiekis labiausiai paveikė sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemiuose auginamus augalus. Visų pirma tai pasakytina apie Šiaurės Lietuvos regioną. Ten vyraujantys limnoglacialinės kilmės moliai yra labai derlingi, tačiau esant drėgmės trūkumui jie greitai išdžiūva, dirvos supleišėja ir išgarina kauptą vandenį. Vidutinio sunkumo moreninės kilmės dirvožemiai (priemoliai, smėlingi priemoliai, dulkiški priemoliai) sąlygiškai geriau atlaiko trumpalaikį drėgmės trūkumą. Ne toks spartus ir didelis drėgmės netekimas iš priemolių augalams padeda atlaikyti trumpalaikę sausrą.

Šiais metais javapjūtės darbų neapsunkino išgulę pasėliai, kaip kad pasitaikydavo ankstesniais metais. Labai stiprūs vėjai, praėję siaurais ruožais, paliko savo pasekmes, tačiau didžiajai daliai pasėlių Lietuvoje didesnės neigiamos įtakos nepadarė.

Kaip ir pirmoje, šioje antroje žemės ūkio augalų derlingumo prognozėje konstatuojame, jog žieminių augalų (kviečių, rugių, rapsų, kvietrugių) derlingumas bus artimas daugiamečiam šių augalų derlingumo vidurkiui. Vasarinių kviečių, miežių ir rapsų derlingumas taip pat tikėtinas artimas daugiamečiam vidurkiui. Mažesnis (ypač vasarinių pupinių) augalų derlingumas tikėtinas sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose.

Vakarų Lietuvoje intensyviausio augalų augimo laikotarpiu – birželio mėnesį – iškrito 42,6 mm kritulių, arba 64 % 1991–2020 m. standartinės klimato normos (SKN). Vidutinė oro temperatūra buvo 17,0 °C (1,8° aukštesnė už SKN). Dirvožemio drėgmė 0–10 cm sluoksnyje mėnesio pradžioje buvo 10,7 %, viduryje – 9,8 %, pabaigoje – 16,7 %, 10–20 cm sluoksnyje – atitinkamai 11,4, 11,0 ir 12,3 %. Optimaliam augalų augimui birželio mėnesį trūko dirvožemio drėgmės.

Liepos mėn. pirmoje pusėje (1–16 d.) iškrito 73 mm kritulių, arba 83,9 % mėnesio normos, vidutinė oro temperatūra buvo 18,7 °C. Liepos 15 d. 1 lentelėje pateikti dirvožemio drėgmės ir temperatūros duomenys rodo, kad tuo metu augalų augimui drėgmės kiekis buvo pakankamas.

Hidroterminis koeficientas (HTK) birželio mėnesį rodė nepakankamą (HTK = 0,84), o liepos mėnesio 1–16 dienomis – perteklinį (HTK = 2,4) drėgnumą.

Pasėliai, kurie buvo laiku ir kokybiškai nupurkšti pesticidais, buvo gražūs, ligų ar kenkėjų pažeistų augalų beveik nematyti, ir atvirkščiai – kai kuriuose nenupurkštuose pasėliuose derlingumą gali sumažinti išplitusios ligos. Žieminių kviečių pasėliuose pastebėtos ir pašaknio ligos, vasarinių kviečių – miltligė, dryžligė ir septoriozė; bulvių pasėliuose yra kolorado vabalų.

Nepurkštuose pasėliuose suvešėjo baltosios balandos, trikertės žvaginės, bekvapiai šunramuniai, trumpamakštės rūgtys, rugiagėlės, usnys ir kitos piktžolės, o pasėliuose, kur taikyta bearimė žemės dirbimo technologija, pastebimai plinta paprastoji rietmenė ir šerytė.

Apibendrinant galima teigti, kad šiuo metu vasarinių miglinių bei pupinių javų, vasarinių rapsų, kukurūzų ir grikių pasėlių būklė yra gera.

Vidurio Lietuvoje, kaip rodo LAMMC ŽI atlikti dirvožemio drėgmės kiekio stebėjimo duomenys, birželio mėn. pirmąjį dešimtadienį drėgmės kiekis buvo pakankamas augalų augimui ir 0–10, ir 10–20 cm dirvožemio sluoksniuose. Birželio antrąjį dešimtadienį drėgmės kiekis 0–10 cm sluoksnyje sumažėjo, tačiau 10–20 cm sluoksnyje vasarinių rapsų, cukrinių runkelių ir raudonųjų dobilų pasėliuose išliko pakankamas augalų augimui. Birželio trečiąjį ir liepos pirmąjį dešimtadienį drėgmės kiekis smarkiai sumažėjo visame armenyje.

Žieminiai javai (kviečiai, rugiai ir kvietrugiai) ir žieminiai rapsai atrodo gerai arba labai gerai. Pasėliai gero tankumo, beveik niekur neišgulę. Prižiūrėtuose pasėliuose ligų ir piktžolių labai nedaug. Pasėliuose dažnai plintanti piktžolė išlieka dirvinė smilguolė. Jos židiniai ypač išplitę laukų pakraščiuose. Šiuo metu žieminiai miežiai ir žieminiai rapsai nukulti, žiemkenčiai, visų pirma ankstyvų veislių kviečiai, jau pradėti kulti. Vasarinių javų (miežių, kviečių ir avižų) pasėliai daugelyje laukų vešlūs, tamsiai žalios spalvos, neišgulę. Sėmeniniai linai gerai sudygo, pasėliai neišgulę, šiuo metu galvutės brandina sėklas. Cukrinių runkelių pasėlių būklė taip pat gera, laukai nepiktžolėti, jų derlingumas prognozuojamas ne mažesnis nei praėjusiais metais. Intensyviai prižiūrimų bulvių pasėlių būklė gera, neužfiksuota bulvių maro ir kolorado vabalų antplūdžio.

Suvalkijoje birželio mėn. antrasis dešimtadienis buvo šiltas, paros vidutinė temperatūra siekė 17,0 °C (SKN 16,2 °C). Iškrito tik 5,5 mm kritulių (dešimtadienio norma – 26 mm). Augalai pradėjo justi drėgmės stygių. Vasariniai kviečiai pradėjo atmetinėti stiebus, sulėtėjo ir kitų augalų augimas bei vystymasis.

Birželio mėn. trečiasis dešimtadienis buvo dar šiltesnis: paros vidutinė temperatūra pasiekė 20,2 °C, t. y. buvo net 3,5 °C didesnė už SKN. Kritulių iškrito daugiau (17,4 mm) nei antrą dešimtadienį, tačiau jų didžiausias kiekis iškrito trumpų liūčių pavidalu, todėl dirvožemio drėgmės režimas beveik nepagerėjo.

Liepos mėn. pirmasis dešimtadienis taip pat buvo šiltas, paros vidutinė temperatūra buvo 19,0 °C (SKN 17,9 °C), iškrito pusė SKN normos (16,7 mm) kritulių.

Pradėti kulti ankstyvųjų veislių žieminiai kviečiai, žieminiai kvietrugiai taip pat kuliami, žieminiai miežiai jau nukulti, žieminiai rapsai baigiami kulti. Vis tik dėl vyravusių sausų ir karštų orų rapsų sėklos yra gana smulkios, yra ir kenkėjų pažeidimų. Pažymėtina, kad rapsų sėklų drėgnumas yra labai mažas: jeigu augalai visiškai subrendę, drėgnumas siekia 5–6 %.Vasarinių javų (kviečių, miežių ir avižų) pasėlių būklė vidutinė. Vasarinių kviečių pasėliai daugelyje laukų reti, nes dėl sausų ir karštų orų augalai prastai krūmijosi. Daug dryžligės pažeidimų; yra išguldytų plotų, bet nedaug. Vasarinių miežių pasėliai labai nevienodi – yra labai gražių, bet ir retų bei piktžolėtų laukų. Retesniuose avižų pasėliuose daug tuščiųjų avižų ir smilguolių. Kukurūzų pasėliai gražūs, augalai aukšti, dauguma suformavę po dvi burbuoles. Kanapės žemos, jų pasėliai vidutinės būklės. Pupų pasėlių yra labai gražių ir tankių, bet yra ir labai prastų, piktžolėtų laukų, pažeistų dėmėtligės ir askochitozės. Cukrinių runkelių lapai karštesniu oru dėl drėgmės trūkumo būna suglebę, yra bakterinės dėmėtligės ir nematodų pažeidimų. Ankstyvųjų veislių bulvės jau kasamos, vėlyvųjų veislių pasėliuose yra kolorado vabalų, taip pat plinta maras. Daugiamečių žolių atolas auga lėtai, nes po pirmo nušienavimo vyravo sausi ir karšti orai, pristabdę jų augimą.

Šiaurės Lietuvoje birželį prognozuotas didesnis nei daugiametis žieminių javų derlingumas, bet lūkesčius pakoregavo užėję karščiai, dėl to vasariniai migliniai, ypač pupiniai, yra stresuoti – tokį neigiamą poveikį pieninės brandos tarpsniu lėmė lietaus trūkumas ir karštis. Smarkesni lietūs prasidėjo balandžio mėnesį – iškrito 46,5 mm kritulių. Balandžio mėn. vidutinė temperatūra buvo 9,4 °C, naktimis beveik visą mėnesį buvo šalnų, tik pabaigoje sušilo ir dieną temperatūra pasiekė 20 °C. Gegužės mėn. iš viso iškrito 34,1 mm, birželio – tik apie 27 mm kritulių.

Gegužės viduryje sušilo, ir naktimis oro temperatūra buvo 10–14 °C. Nuo birželio vidurio prasidėjo karščiai, oro temperatūra dienomis pakildavo iki 30 °C ir daugiau. Esant aukštai oro temperatūrai rapsai greitai nužydėjo, sėklos pribrendo, tačiau smulkios, ankštaros trumpos. Nepasiteisino prognozuotas apie 3,0 t/ha žieminių rapsų derlingumas – jų derlius svyruoja apie 2,0–2,5 t/ha.

Prognozuotas gana geras žieminių kviečių derlingumas birželio viduryje smarkiai pasikeitė – nors kai kurie laukai vizualiai atrodė gerai, bet javai pernelyg greit uždžiūvo, grūdai smulkūs. Gali būti, kad intensyviau tręštuose laukuose žieminių kviečių derlingumas vis tik sieks 6,0 t/ha. Sunkiuose, uždžiūvusiuose sunkaus priemolio dirvožemiuose vasarinių kviečių ir miežių derlingumas gali nepasiekti vidutinio daugiamečio vidurkio. Kukurūzų sėja buvo sėkminga, užteko drėgmės, sėklos sudygo greitai. Panaudotos augalų apsaugos priemonės sustabdė piktžolių augimą, bet derlių dar sunku prognozuoti. Žirniai ir pupos žemi, žydėjo negausiai, tad užmezgė mažai ankščių. Šių pupinių augalų derlingumas taip pat gali nesiekti vidutinio daugiamečio vidurkio. Avižų pasėliai atrodo neblogai – turėdamos platų ir gilų šaknyną, jos atsparesnės sausrai. Daugiametės žolės po pirmos pjūties atauga lėtai, nes trūksta drėgmės.

Pietryčių Lietuvoje liepos mėn. pirmąją pusę buvo labai karšta, bet pakako kritulių. Vidutinė oro temperatūra pietrytinėje dalyje siekė 19,0–20,0 °C. Kai kuriomis liepos mėn. dienomis oro temperatūrai vietomis perkopus 30 °C, registruotas pavojingas reiškinys – karštis. Gausiausiai (40–60 mm) palydavo kraštiniuose rytiniuose rajonuose. Nors gausūs krituliai greitai susigerdavo į smėlingą pietryčių zonos dirvožemį, vis tik drėgmės kiekis buvo artimas optimaliam (16–18 %) augalų augimui.

Žiemkenčių (kviečių, rugių ir kvietrugių) pasėliai tankūs, vešlūs. Tačiau nepatręšti pasėliai atrodo retokai mažiau išsikrūmiję, ryškėja tarpus užpildžiusios piktžolės. Žieminių miežių vidutinis grūdų derlius siekė apie 3 t/ha. Žieminiams rapsams sąlygos peržiemoti ir subrandinti derlių buvo geros. Vasarinių rapsų pasėliai retesni nei žieminių. Avižos jau subrendusios, iš visų vasarinių javų jos užima didžiausią plotą ir jų pasėliai atrodo geriausiai – tankūs, vešlūs. Pastaruoju metu Pietryčių Lietuvos regione sėjama daug daugiau vasarinių kviečių nei miežių, ir tenka pastebėti, kad ir vienų, ir kitų pasėliai retoki – derlius neturėtų būti didesnis nei 2 t/ha. Grikiai masiškai žydi, pasėti anksčiau pradeda brandinti grūdus. Kukurūzai ir silosui, ir grūdams atrodo panašiai – yra 2–3 m aukščio, brandina burbuoles. Bulvių pasėlių būklė gera  – laukai, kurie laiku buvo nupurkšti nuo maro, gražiai žaliuoja, sėkmingai sukovota ir su kolorado vabalų plitimu.