Jungtinė Karalystė (JK) nuo šio mėnesio uždraudė įvežti kiaulieną ir jos gaminius iš šalių, kuriose nustatytas afrikinio kiaulių maro (AKM) virusas tiek laukinėje faunoje, tiek kiaulių ūkiuose. Draudimo pasekmes skaudžiai pajus ir Lietuva – šiuo metu į JK kiaulieną eksportuoja 24 mūsų šalies įmonės.

Eksportuoti kiaulienos ir jos gaminių negalės šalys, kuriose dėl AKM viruso nustatytos II ir III ribojimų zonos. Šiuo metu dėl AKM plitimo tarp šernų beveik visa Lietuvos teritorija yra atsidūrusi II ribojimų zonoje. Dėl trijų protrūkių kiaulių ūkiuose papildomai taikoma ir III ribojimų zona.

„Vis nauji AKM židiniai kelia didelį susirūpinimą. Atidžiai stebime situaciją ir rengiame nacionalinės pagalbos priemones, tačiau to gali nepakakti. Kaip suvaldyti AKM laukinėje faunoje, papildomai Žemės ūkio ministerijoje šaukiame specialistų bei ekspertų pasitarimą“, – akcentuoja žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Vienašališkas JK draudimas, nesuderintas su Europos Sąjungos šalimis, įtakos turės ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos, Bulgarijos ir dalies Lenkijos gamintojų eksportui, nes šiose šalyse taip pat nustatytos II ir III ribojimų zonos.

Draudimo išimtį UK taiko tik termiškai apdorotiems kiaulienos gaminiams, kurių gamybos proceso metu produkto vidaus temperatūra pasiekia + 80 °C temperatūrą.

„Gavę žinią apie eksporto draudimą, nedelsiant informavome Lietuvos įmones. Dalis eksportuojamos produkcijos yra gaminama žemesnėje nei + 80 °C temperatūroje, tad tai gali paveikti išvežamos produkcijos apimtis,“ – sako Lietuvos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.

Pasak V. Kiudulo, kadangi AKM laukinėje faunoje plinta visoje Europoje, didžiausias iššūkis yra išlaikyti teritorijas 12 mėnesių be AKM protrūkio laukinėje faunoje. Jo teigimu, šiuo metu svarbiausia imtis griežtų sprendimų dėl šernų populiacijos mažinimo ir biosaugos reikalavimų įgyvendinimo.