Dėl klimato kaitos ir padidėjusių kainų svyravimų ūkininkai susiduria su vis didesnėmis žemės ūkio rizikomis. Jau šiemet žemdirbiai šioms rizikoms valdyti galės naudotis nauju instrumentu – pajamų stabilizavimo priemone. Žemės ūkio ministerija, atsižvelgusi į naujus, ūkininkams palankius Europos Sąjungos reglamento pakeitimus, keičia šios priemonės įgyvendinimo Lietuvoje taisykles.

Europos Sąjunga reglamentu yra numačiusi žemės ūkio rizikos valdymo priemonę, skirtą padėti ūkininkams mažinti šią riziką. Rizikos valdymo fondai – visiškai naujas ir platesnis rizikų valdymo instrumentas.

Atsižvelgdama į ES reglamentą, Žemės ūkio ministerija į Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą yra įtraukusi priemonę „Rizikos valdymas“ su veiklos sritimi „Pajamų stabilizavimo priemonė (žemės ūkio rizikos valdymo fondai)“. Iki 2025 m. pabaigos rizikos fondams tinkamoms finansuoti išlaidoms yra numatyta 0,1 mln. Eur. Ši priemonė taip pat yra įtraukta ir į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginį planą.

ES siekdama, kad rizikos valdymo priemone naudotųsi visų sektorių ūkininkai ir jiems būtų taikomos vienodos sąlygos, neiškraipoma konkurencija ir būtų vykdomi tarptautiniai ES įsipareigojimai, pakeitė reglamento nuostatas. Valstybėms narėms suteikta galimybė sumažinti žemės ūkio rizikos valdymo priemonei taikomą 30 proc. ribą, pagal kurią ūkininkams skiriama kompensacija už produkcijos ar pajamų sumažėjimą, iki ne mažiau kaip 20 proc.

Atkreipiame dėmesį, kad  Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos srities „Pajamų stabilizavimo priemonė (žemės ūkio rizikos valdymo fondai)“ įgyvendinimo taisyklių projekte numatytos šios tinkamos finansuoti išlaidų kategorijos:

• įnašai į pradinį pasirašytąjį kapitalą;

• tiesiogiai su žemės ūkio rizikos fondo veikla susijusios administracinės išlaidos;

• finansinės kompensacijos fondo nariams, kai atskiro nario pajamų sumažėjimas viršija 20 proc. šio žemės ūkio veiklos subjekto vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant per tuos penkerius metus gautų didžiausių ir mažiausių pajamų sumų.

Paramos intensyvumas turi neviršyti 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Taisyklių projektas šiuo metu derinamas su visuomene – paskelbtas Teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje (TAIS) čia.