Arčis, Dičkis, Nailas, Simas, Švėkšnius, Hačis, Iksas, Akis ir daug kitų – tai vis kažkieno išmesti, ir vėliau „Šilutės beglobių“ namus atradę šuniukai. Katinų, kurių kelis kartus daugiau, net nevardinsime, gal tik paskutinį – Rastinuką paminėsime, kurį partrenktą ant kelio radusios tauragiškės irgi beldėsi į tuos pačius „Šilutės beglobių“ vartus. O jų šeimininkė Rimutė Vismantienė kartu išskubėjo į veterinarijos kliniką, mat spėjo, kad bėduliui reikės ne tik rentgeno, bet ir operacijos…

Visi neabejingi šilutiškiai gerai žino šiuos beglobių namus. Tik ne visi žino, kad virš tų namų jau pakibo „Damoklo kardas“: čia apsilankę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai surašė net 24 puslapių aktą, kuriame nurodė galybę įstatymų ir poįstatyminių aktų pažeidimų. Juos paskaičius tampa aišku: iš gatvės paimtus valkatavusius gyvūnus globoti privalu ne prastesnėmis sąlygomis, nei lietuviai priimami rajonų ligoninėse. Pas juos einant reikia vienkartiniais rūbais apsirengti ir dar sterilius antbačius apsiauti…