Briuselyje vykusioje sesijoje Europos Parlamento nariai balsavo dėl svarbių reikalavimų Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijai COP29. Parlamentarai ragina nustatyti naują finansinį tikslą po 2025 metų, siekdami užtikrinti socialiai teisingą ir tvarų klimato finansavimą.

Už Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto parengtą rezoliuciją balsavo 429 europarlamentarai, 183 – buvo prieš, o 24 nariai susilaikė. Rezoliucijoje akcentuojama būtinybė „susitarti dėl naujo kolektyvinio klimato finansavimo tikslo po 2025 metų“, kuris būtų socialiai teisingas, paremtas principu „teršėjas moka“ ir remtųsi įvairiais viešaisiais, privačiais ir inovatyviais finansavimo šaltiniais.

EP nariai taip pat ragina visas dideles ir kylančios ekonomikos šalis, kurių išmetamųjų teršalų kiekis ir BVP yra didelis, finansiškai prisidėti prie pasaulinių klimato veiksmų.

Europarlamentarai taip pat pabrėžia, kad ES turėtų skatinti ir remti kitas šalis kuriant bei tobulinant anglies dioksido kainodaros mechanizmus, tokius kaip prekybos taršos leidimais sistemos ir anglies dioksido sienų reguliavimo mechanizmai. Be to, jie akcentuoja įsipareigojimą pereiti nuo iškastinio kuro, palaipsniui panaikinant „visas tiesiogines ir netiesiogines iškastinio kuro subsidijas“ ir perskirstant šiuos išteklius klimato veiksmams.

COP29 pasaulio vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas klimato veiksmų klausimais, Baku (Azerbaidžanas), 12-13 lapkričio 2024

Pasaulio vadovai susirinko į pasaulio vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą klimato veiksmų klausimais Baku (Azerbaidžanas), kuriame pradėta 29-oji Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija (COP29).

Europos Sąjungai atstovavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis. „Turime pasirinkti ne kolektyvinę savižudybę, o vadovautis instinktu išgyventi. Ir imtis veiksmų, kad užtikrintume teisingą ir įtraukią pertvarką. ES yra pasirengusi atremti šį iššūkį”, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis

Kovos su klimato kaita finansavimas

Savo kalboje COP29 plenarinėje sesijoje pirmininkas Charles’is Michelis paragino nustatyti naują kolektyvinį kiekybiškai įvertintą kovos su klimato kaita finansavimo tikslą.

Savo 2024 m. spalio 14 d. išvadose dėl JT klimato kaitos konferencijos Taryba paragino susitarti dėl veiksmingo, pasiekiamo ir plataus užmojo naujo kolektyvinio kiekybiškai įvertinto kovos su klimato kaita finansavimo. Toks susitarimas turėtų:

būti parengtas remiantis plačiu, transformatyviu ir daugiasluoksniu požiūriu, apimant įvairius finansų srautus ir platesnę įnašų teikėjų grupę;
atspindėti valstybių atitinkamų ekonominių pajėgumų raidą ir pasaulio mastu išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalis nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios.
JT klimato kaitos konferencija: ES ragina dėti pastangas, kad 1,5 °C tikslas išliktų pasiekiamas (pranešimas spaudai, 2024 m. spalio 14 d.)
Pirmininkas Charles’is Michelis pabrėžė bendrą atsakomybę už klimato krizę ir primygtinai teigė, kad reikia išplėsti paramos teikėjų bazę, kuri padės siekti kolektyvinio tikslo. „Ši klimato grėsmė yra egzistencinė žmonijai ir mus, žmonėms, tenka atsakomybė už šį karą prieš gamtą. Tiesa yra ir tai, kad kai kurie prisiima šią atsakomybę labiau nei kiti. Tai vadinamosios išsivysčiusios šalys”, – pažymėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis. Jis priminė, kad 2023 m. ES ir jos 27 valstybės narės kovai su klimato kaita finansuoti skyrė 31 mlrd. USD, ir paragino kitus, įskaitant G7 ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, sekti šiuo pavyzdžiu.

Spalio 8 d. priimtose išvadose dėl klimato kaitos finansavimo Taryba pabrėžė, kad ES šalys yra įsipareigojusios iki 2025 m. kasmet visos kartu sutelkti po 100 mlrd. USD, kad padėtų besivystančioms šalims kovoti su klimato kaitos padariniais. Šis tikslas pirmą kartą pasiektas 2022 m.