2026-ųjų biudžete pajamos augs 16,8 proc., išlaidos – 18,9 proc., deficitas sieks 2,7 proc. BVP

Ateinančių metų biudžeto pajamos augs 16,8 proc. iki 21 mlrd. eurų, išlaidos – 18,9 proc. iki 27,5 mlrd. eurų – šios sumos augs atitinkamai 3 mlrd. ir 4,36 mlrd. eurų, lyginant su 2025-ųjų biudžetu.

Tai numatyta Finansų ministerijos registruotame projekte – jam ketvirtadienio posėdyje pritarė Vyriausybė.

Numatomas valstybės biudžeto deficitas 2026 m. sieks 2,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valdžios sektoriaus skola augs maždaug 5 proc. ir sudarys 45,1 proc. nuo BVP.

Šiemet ji siekia 39,9 proc. nuo BVP ir vėlesniais metais toliau augs – 2027 m. sieks 48,5 proc. nuo BVP, 2028 m. – 50,1 proc. nuo BVP.

Pagal Ministrų kabineto jau patvirtintą nutarimą, grynosios valstybės išlaidos kitąmet augs 5,2 proc. (2,39 mlrd. eurų).

2027 m. išlaidų augimas sieks 4,8 proc. (1,92 mlrd. eurų), 2028 m. – 4,5 proc. (1,86 mlrd.)

Pagal nustatytus Mastrichto kriterijus, Lietuvos biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. nuo BVP, o valstybės skola – 60 proc. nuo BVP.

Iš viso kitais metais valstybei skolai aptarnauti planuojama skirti 800 mln. eurų (arba 1 proc. BVP), 2027 m. – 1 mlrd. eurų (1,1 proc.), 2028 m. – daugiau nei 1 mlrd. eurų (1,2 proc. BVP).

Šiemet valstybės skolos aptarnavimo išlaidos, skaičiuojama, sieks beveik 600 mln. eurų

Tarptautinėse rinkose kitais metais planuojama skolintis apie 10 mlrd. eurų, šiemet tam skirta apie 7 mlrd. eurų.

Daugiausia pajamų kitais metais numatoma surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 7,54 mlrd. eurų (35,9 proc.), dalį pajamų (18,9 proc.) – iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), šios lėšos sieks 3,98 mlrd. eurų, iš akcizų – 2,28 mlrd. eurų (10,8 proc.), iš pelno mokesčio – 2,24 mlrd. eurų (10,7 proc.)

Iš Europos Sąjungos (ES) ir kitų finansinių paramos lėšų – 3,68 mlrd. eurų pajamų (17,5 proc.)

Išlaidas kitais metais labiausiai augins automatiškai indeksuojami biudžeto įsipareigojimai, pavyzdžiui, pensijų, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimui.

Pensijų ir kitų išmokų indeksavimui skiriami 388,4 mln. eurų, švietimo sektoriui, mokytojų atlyginimams kelti (nustatytas didinimas nuo rugsėjo) – 146,3 mln. eurų, socialinės paramos išmokų ir kitiems baziniams dydžiams didinti – 94,5 mln. eurų, valstybės lėšomis draudžiamų gyventojų draudimui (PSD įmokoms) – 97,1 mln. eurų.

Dar 175,5 mln. eurų bus skirta augančios skolos valdymo išlaidoms, 107,6 mln. eurų – Lietuvos įmokos į ES biudžetą.

Neįskaitant ES pajamų, valstybės biudžeto pajamos kitais metais sudarys 17,3 mlrd. eurų, išlaidos – 23,5 mlrd. eurų.

Gynybai finansuoti – 5,38 proc. nuo BVP

Tarp pagrindinių biudžeto prioritetų – didinamas gynybos finansavimas: kitais metais krašto apsaugai bus skiriama 5,38 proc. nuo BVP arba 4,79 mlrd. eurų.

„Gynybos finansavimas beveik dvigubinamas – 1,5 mlrd. eurų didėja ir pasiekia beveik 4,9 mlrd. eurų, išties labai spartus augimas“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Dalį Krašto apsaugos ministerijai (KAM) skiriamų asignavimų 2026-aisiais sudarys Valstybės gynybos fondo pajamos – 700,3 mln. eurų.

2027 m. gynybos finansavimas numatytas 5,28 proc. nuo BVP (4,94 mlrd. eurų, iš jų 924 mln. – gynybos fondo), 2028 m. – 5,01 proc. nuo BVP (4,94 mlrd. eurų, gynybos fondo – 956,1 mln. eurų.)

Šiais metais gynybos finansavimas siekia virš 4 proc. nuo BVP.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai įsipareigojo skirti po 5-6 proc. BVP – tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.

Per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Didėja finansavimas keliams, fonde – beveik 200 mln. eurų

Pagal Seimo sprendimą, kitąmet pradeda veiki Valstybės kelių fondas, kurio finansavimas 2026-aisiais sieks 178,8 mln. eurų.

Valstybės biudžete numatyta keliams kitais metais skirti iš viso 815,5 mln. eurų – iš jų Kelių priežiūros ir

plėtros programa (KPPP) sudaro 436,6 mln. eurų, ES finansinė parama – 200,1 mln. eurų (šiemet skirta 161,2 mln. eurų).

Lyginant su šiemet skirtu finansavimu, kitais metais KPPP skiriama 126,8 mln. eurų mažiau (2025 m. – 563,4 mln. eurų).

Savivaldybių keliams skiriama 206,4 mln. eurų iš KPPP lėšų, taip pat papildomai numatyta dar 48 mln. eurų, o kariniam mobilumui perskirstoma 99,6 mln. eurų ES lėšų.

Planuojama, kad pradėjus veikti elektroninei rinkliavos sistemai – e-tollingui – nuo 2027 m. kasmet bus surenkama po 200 mln. eurų.

Seimo posėdžių salę valstybės biudžeto projektas pasieks kitą savaitę.