Perkantys mėsą ar kiaušinius šiandien kaip niekad domisi, kokiomis sąlygomis gyvuliai ar paukščiai buvo laikomi, ar jų gydymui nebuvo naudoti antibiotikai bei hormoniniai preparatai. Vargu ar kas negirdėjo, kad šiandien ūkiniai gyvūnai jau turi būti apsaugoti nuo sveikatai kenksmingų, nepalankių oro sąlygų ir plėšrūnų, turi būti užtikrinta, kad gyvūnams nebūtų sukeliamas skausmas, jie nebūtų žalojami. 

Europos Sąjungoje siekiama vartoti aukštos kokybės, saugų maistą, pagamintą tvariu būdu. Siekiant pasirūpinti gyvūnų gerove diegiamos biologinio saugumo priemonės, kovojama su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms.

„Biosauga susideda iš daugelio dalykų. Tai ir sauga nuo ligų, nuo plėšrūnų, gyvūnų gerovės užtikrinimas. Tai būtini dalykai“, – pasakoja Vilkaviškio rajone gerai žinomas veterinarijos gydytojas Arvydas Šlivinskas, taip pat užsiimantis ir ūkinių gyvūnų auginimu.

Biologinio saugumo priemonės – tai tvoros tvartams aptverti, pašarų terminio apdorojimo įranga, dezinfekciniai barjerai ir purkštuvai, asmenų persirengimo patalpų įranga, taip pat plovimo, valymo, dezinfekcijos įranga ir priemonės. Jos padeda apsaugoti gyvūnus nuo užkrečiamųjų ligų sukėlėjų ir taip prisideda, kad poreikis naudoti antimikrobines medžiagas gyvūnų gydymui mažėtų.

Nors veterinarijos gydytojo ūkyje šiandien jau nebeliko karvių bandos, keletą jų laiko tik šeimos poreikiams, tačiau kartu su sūnumi vis dar augina mėsinius galvijus ir arklius. „Judame, kad nesustingtume“, – juokauja.

Paraiškų priėmimo etapui skirta 1 mln. Eur 

Ūkininkai, siekiantys pasirūpinti gyvūnų gerove ir biologine sauga, gali kreiptis dėl paramos. Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 15 d. priimamos paraiškos gauti paramą ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir su jomis susijusių pasekmių prevencijai.

Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 1 mln. Eur paramos lėšų. Remiamos investicijos į prevencinę veiklą gyvulininkystės ūkiuose. 

„Biosauga labai aktualus dalykas. Yra europiniai reikalavimai dėl gardų įrengimo, dabar jų nebegalima spygliuota viela tverti, o ir tvartai turi būti aptverti, kad laukiniai gyvūnai neprieitų. Problemų daug“, – pastebi žinomas veterinarijos gydytojas. 

Pavyzdžiui, reikalaujama, kad ūkinių gyvūnų laikymo patalpos ir įtaisai gyvūnams atitverti būtų  įrengti ir prižiūrimi taip, kad nebūtų aštrių kampų, į kuriuos ūkiniai gyvūnai galėtų susižeisti.

Veterinarijos gydytojo nuomone, galvojant apie paramą ūkininkus kiek baugina „prisirišimas“ prie sąlyginių gyvulių: „Tada išsigąsta ir nesinaudoja, nes situacija rinkoje nestabili“.  Tačiau tie, kas tikisi toliau dirbti „nesvarbu, ar bus karas, ar maras“, šie entuziastai, specialisto nuomone, kreipsis dėl paramos. 

Pagal intervencinę priemonę parama teikiama negrąžintinos dotacijos forma, o didžiausias paramos intensyvumas negali viršyti 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Ūkiams, kurie laiko iki 20 sutartinių gyvūnų (SG) (įskaitytinai), didžiausia galima paramos suma projektui negali viršyti 4 000 Eur; o ūkiams, kurie laiko 21 ir daugiau SG, didžiausia galima paramos suma skiriama atsižvelgiant į gyvulių skaičių, vienam SG skiriant 200 Eur, ir negali viršyti 100 000 Eur arba 300 000 Eur.

Svarbu: pareiškėjo laikomi ūkiniai gyvūnai turi būti suženklinti ir registruoti Ūkinių gyvūnų registre,  ūkinių gyvūnų laikymo vieta įregistruota Ūkinių gyvūnų registre ne vėliau kaip iki ataskaitinių metų pabaigos.

Pareiškėjas iki paraiškos pateikimo turi nepertraukiamai veikti ne trumpiau kaip vienus metus. Būtina vykdyti gyvulininkystės veiklą, realizuoti produkciją rinkoje ir gauti pajamas iš veiklos, į kurios biosaugą investuojama pagal biologinių priemonių taikymo planą.

Iki paraiškos pateikimo turi būti parengtas biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planas dėl biologinio saugumo priemonių ūkinių gyvūnų laikymo vietose. Planas turi būti suderintas su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniu padaliniu.

Tinkamos finansuoti išlaidos – tai, pavyzdžiui, vidaus ar lauko aptvarų (tvoros, vartai, praėjimo punktai, praėjimo kontrolės sistemos) įsigijimo bei įrengimo išlaidos; ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių įrengimo išlaidos; žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimo išlaidos.

Tinkamomis išlaidomis taip pat pripažįstamos dezinfekcinių purkštuvų, valymo, dezinfekcijos įrangos, plovimo-dezinfekavimo įrenginių asmenims ir (ar) transporto priemonėms įsigijimo išlaidos; pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimo išlaidos; konteinerių ir patalpų, skirtų laikyti gaišenoms, įrengimo ir įrangos įsigijimo išlaidos.

Taip pat finansuojamos nuo graužikų, vabzdžių, paukščių ir kitų kenkėjų apsaugančios įrangos (pvz., langų, grotų, tinklelių) įsigijimo išlaidos.

Finansavimas teikiamas ir  ūkinius gyvūnus prižiūrinčių darbuotojų buitinių persirengimo ir prausimosi patalpų įrengimo ir įrangos įsigijimo išlaidoms.

Šios paramos priemonės tikslas – taikant prevencines priemones, išlaikyti gyvulininkystės ūkių perspektyvumą ir konkurencingumą, o pasireiškus nepalankiems reiškiniams ar įvykus gyvūnų ligų protrūkiams, sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams išsaugoti žemės ūkio gamybos potencialą.