Dėl Mėlynojo liežuvio ligos įsigaliojo nauji gyvūnų pervežimo reikalavimai

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) surengė nuotolinę viešą konsultaciją, prie kurios prisijungė apie 400 dalyvių – ūkininkai, gyvūnų vežėjai, augintojų asociacijų atstovai bei kiti socialiniai partneriai, pakviesti susipažinti su naujausia mėlynojo liežuvio ligos (MLL) situacija Lietuvoje. Susitikimo metu aptartos taikomos kontrolės priemonės bei papildomi reikalavimai ūkinių gyvūnų vežimui po to, kai Lietuvos galvijų ūkiuose buvo patvirtinta MLL ir nustatytas protrūkio sukėlėjas – 3-iasis viruso serotipas.

Lietuva, iki šiol buvusi laisva nuo MLL šalis, spalio 13 d. prarado šį statusą. ES referentinei laboratorijai patvirtinus MLL, siekiant užkirsti ligos plitimą nustatytos 150-ies km apribojimų zonos – tai apima kone visą Lietuvos teritoriją. Tai reiškia, kad visa šalis paskelbta paveikta MLL viruso.

„Šalies statusas gali keistis po dvejų metų vykdant aktyvią stebėseną. Jeigu per šį laikotarpį nebus nustatyta naujų ligos atvejų, Lietuva gali atgauti laisvos nuo MLL viruso šalies statusą“, – pabrėžė vyriausiasis šalies veterinaras Vaidotas Kiudulas.

Mėlynojo liežuvio ligos plitimas ir prevencija

VMVT Gyvūnų sveikatingumo skyriaus atstovas dr. Alvydas Malakauskas priminė, kad MLL – virusinė atrajotojų liga, kurią platina vos kelių milimetrų dydžio, kraują siurbiantys mašalai (lot. Culicoides). Tikėtina, jog ligą sukeliantis virusas į Lietuvą atkeliavo iš Lenkijos pusės, gal būti iš Kaliningrado srities, kur pastaruoju metu taip pat buvo fiksuoti šio viruso atvejai ar įtarimai.

Culicoides šeimos smulkiųjų mašalų aktyvumas priklauso nuo temperatūros ir drėgmės, todėl kai Lietuvoje oro temperatūra yra mažesnė nei  5 °C, mašalai būna neaktvyūs, ir tais atvejais, kai ji aukštesnė – mašalai aktyvūs. Tačiau kai oro temperatūra tampa žemesnė nei 12 °C, viruso plitimo rizika mažėja. Šiuo metu sunku įvertinti, ar aktyvusis mašalų periodas tikrai baigėsi.

MLL gali sukelti įvairius reprodukcinius nuostolius – nuo embriono žūties iki silpnų prieauglių ar išsigimimų. Užsikrėsti gali tiek naminiai, tiek laukiniai atrajotojai. Avys ir galvijai gali sirgti be akivaizdžių klinikinių simptomų, tačiau dažniausi stebimi požymiai – gyvuliai apatiški, žaizdos snukio ir burnos gleivinėse, atsiradęs nedidelis šlubavimas ar sumažėjęs pieno primilžis. Dar svarbu tai, kad avių ir galvijų būsimo prieauglio atvedimo ir sveikatingumo rezultatai priklausys nuo to, ar gyvuliai neužsikrėtė ir ar neužsikrės kergimo ar pokergiminiu laikotarpiu rugsėjo–lapkričio mėnesiais.

Lietuva iš kitų Europos šalių, kuriose yra nustatytas MLL 3-ias serotipas, išsiskiria tuo, kad mūsų šalyje liga pasireiškia be klinikinių simptomų ir gaišimų, arba tai yra nepastebima ar nepranešama. Vakcinacija turėtų būti atliekama įvertinus MLL užsikrėtimo riziką.

Galimos priemonės ligos prevencijai: ligai imlių gyvulių laikymas patalpose, užtikrinant jų ventiliaciją, repelentų ir sintetinių pyretroidų naudojimas bei mėšlo ir stovinčio vandens šalinimas. Kaip rodo kitų Europos šalių patirtis, vakcinacija nuo MLL 3 serotipo yra ekonomiškai veiksmingiausia priemonė išvengti ligos ir jos sukeliamų nuostolių. Žmonių sveikatai MLL virusas nekelia pavojaus.

Nauji reikalavimai pervežant gyvūnus

Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis pristatė naujausius reikalavimus dėl MLL imlių gyvūnų pervežimo iš Lietuvos į kitas ES šalis tolesniam laikymui arba veislei. ES valstybėse, paveiktose MLL, prekyba vykdoma pagal nacionalinius reikalavimus, kurie šiuo metu kiek supaprastinti, be to, tikėtina, kad ateityje gyvulių prekyba tarp šalių bus vykdoma kontroliuojant atskirus MLL viruso serotipus. 

Lietuvoje MLL imlūs gyvūnai gali būti vežami be apribojimų, išskyrus ūkius, kuriuose ši liga buvo patvirtinta. Pervežimas skerdimui šalies viduje nėra ribojamas, tačiau protrūkius patyrusiems ūkiams reikalingas specialus VMVT leidimas. 

Norint vežti gyvulius skerdimui į kitas ES šalis būtina įvykdyti nustatytas šias sąlygas:

• kilmės ūkyje bent 30 dienų prieš pervežimą nebuvo MLL infekcijos atvejų;

• gyvuliai iš kilmės valstybės tiesiogiai gabenami į paskirties skerdyklą ir paskerdžiami per 24 val.;

• paskirties skerdyklos veiklos vykdytojas apie atvežimą informuojamas bent prieš 48 val. iki gyvūnų pakrovimo į transporto priemonę.

Reikalavimai dėl gyvūnų judėjimo ES viduje skirtingose šalyse nuolat atnaujinami Europos Komisijos interneto svetainėje, todėl kiekvienu individualiu atveju pirmiausia rekomenduota tikslintis informaciją – Bluetongue - Food Safety - European Commission.