Nuo vištų laikymo narvuose iki Buveinių direktyvos: ką Briuselis numatė ūkininkams 2027 metais?

Europos Sąjunga 2027 metais planuoja svarbių pokyčių žemės ūkyje. Europos Komisija ketina peržiūrėti kai kuriuos aplinkosaugos reikalavimus, sudaryti palankesnes sąlygas naudoti biodujų gamybos liekanas tręšimui ir siekti vienodesnių gyvūnų laikymo standartų visose valstybėse narėse. Vis dėlto, kai kurie klausimai, ypač susiję su kiaulių laikymo sąlygų keitimu, kol kas lieka neaiškūs.

Kaip pažymi vokiečių spauda, Europos Komisija sieks mažinti perteklinį ES teisės aktų reikalavimų griežtinimą nacionaliniu lygmeniu. Nors valstybės narės nustato griežtesnes taisykles, nei numato ES teisė. Apie tai paskelbta 2027 metų darbo programoje, kurioje numatoma daugiau skaidrumo vertinant tokių sprendimų poveikį verslui ir ūkininkams.

Kiaulių augintojai vis dar laukia aiškumo

Vienas svarbiausių neatsakytų klausimų – ar Europos Komisija imsis iniciatyvos suvienodinti paršavedžių laikymo standartus visoje ES. Pagal ankstesnius Komisijos planus, 2027 metų antrąjį ketvirtį turėjo būti pateiktas pasiūlymas dėl vienodesnių ūkinių gyvūnų laikymo reikalavimų. Tarp svarstytų klausimų – paršavedžių laikymas garduose su apribojimais. Tačiau kol kas neaišku, ar Komisija laikysis numatyto grafiko.

Šis klausimas ypač aktualus Vokietijos kiaulių augintojams. Pagal šiuo metu galiojančius nacionalinius reikalavimus, ūkininkai turi pertvarkyti paršavedžių sėklinimo ir laikymo patalpas iki 2029 metų vasario. Jeigu ES lygmeniu būtų priimti vienodi reikalavimai, Vokietija galėtų pasinaudoti jais kaip pagrindu peržiūrėti savo nacionalinius terminus. 

Siekiama atsisakyti vištų laikymo narvuose

Europos Komisija taip pat rengia teisės akto pasiūlymą dėl vištų dedeklių ir mėsinių viščiukų laikymo narvuose pabaigos. Šis klausimas įtrauktas į ES gyvūnų gerovės politikos darbotvarkę, tačiau konkrečios naujų reikalavimų įgyvendinimo datos ir sąlygos dar nėra aiškios.

Anksčiau svarstyta ir galimybė uždrausti išperintų vyriškos lyties viščiukų naikinimą, kai jie priklauso kiaušinių gamybai skirtoms dedeklių linijoms. Vis dėlto, kol kas neaišku, ar Europos Komisija pateiks konkrečius teisės aktų pakeitimus.

Gali keistis bebrų ir kai kurių paukščių apsaugos statusas

2027 metų rudenį Europos Komisija planuoja peržiūrėti biologinės įvairovės apsaugos teisės aktus. Daugiausia dėmesio bus skiriama ES Paukščių direktyvai, Buveinių direktyvai (FFH) ir „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklui.

Kai kurie Europos Parlamento atstovai ragina sumažinti tam tikrų gyvūnų ir paukščių apsaugos statusą. Jie mano, kad griežta kai kurių rūšių apsauga nebeatitinka dabartinės situacijos. Tarp minimų rūšių – bebrai, kovai, kormoranai ir kai kurios žąsų rūšys. Politikų teigimu, šių gyvūnų populiacijoms reikalingas aktyvesnis reguliavimas ir jų gausos valdymas.

Kai kurie Europarlamentarai taip pat mano, kad pasenusios saugomų teritorijų kategorijos ir nelanksčios ūkininkavimo sąlygos sukuria nereikalingų kliūčių žemdirbiams. Tačiau gamtosaugos organizacijos įspėja, kad apsaugos reikalavimų švelninimas gali kelti grėsmę biologinei įvairovei ir natūralioms ekosistemoms.

Biodujų gamybos liekanas galėtų būti lengviau naudoti tręšimui

Dar viena ūkininkams aktuali naujovė – planuojamas ES Nitratų direktyvos pakeitimas. Europos Komisija siekia iki 2027 metų pavasario, prieš prasidedant naujam tręšimo sezonui, parengti atnaujintas taisykles, reglamentuojančias žemės ūkio biodujų gamybos liekanų naudojimą tręšimui.

Svarstoma galimybė nustatyti papildomą azoto normą – iki 80 kg azoto vienam hektarui per metus. Panašus principas jau taikomas RENURE trąšoms – iš mėšlo išgautoms ir perdirbtoms azoto trąšoms.

Ūkininkai iki lapkričio 13 dienos gali pateikti savo pastabas ir pasiūlymus Europos Komisijai. 2027 metų antrąjį ketvirtį taip pat numatyta peržiūrėti ES Vandens pagrindų direktyvą. Dar 2025 metų birželį Briuselis pristatė Europos vandens strategiją, tačiau konkrečių įsipareigojimų dėl naujų teisės aktų pakeitimų tuomet nepateikė.

Neatmetama, kad ES žemės ūkio politikos reforma gali būti nukelta į 2029 metus. Be to, Briuselyje vis dažniau svarstoma galimybė vieniems metams pratęsti dabartinės BŽŪP galiojimą. Tokiu atveju naujoji žemės ūkio politika būtų pradėta įgyvendinti tik 2029 metais.