Seimas apsvarstęs pritarė Aplinkos ministerijos rengtai reformai, kuria norima savivaldybėms patikėti valstybinę žemę bei ministerijai perduoti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pavaldumą.

Šiam Žemės ir dar 17 įstatymų pakeitimų projektui po svarstymo pritarė 93 parlamentarai, 2 balsavo prieš, o 14 susilaikė. Jam priimti parlamente liko vienas balsavimas.

Pataisomis siūloma visoms 60 Lietuvos savivaldybių suteikti patikėjimo teisę valdyti visą joms perduotą valstybinę žemę savo teritorijose. Sklypai būtų perduodami Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Argumentuojama, kad tokie pokyčiai savivaldai suteiktų galimybę efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją, vykdyti plėtrą, o kartu visoje šalyje būtų užtikrinti vienodi žemėtvarkos standartai.

Be to, pabrėžiama, kad dabartinės valstybinės žemės sklypų perdavimo savivaldybėms procedūros yra perteklinės, stabdo teritorijų planavimo ir statybų darbus. Viliamasi, kad pokyčiai lems greitesnį projektų įgyvendinimą, skatins savivaldą ieškoti naujų investicijų.

Reforma taip pat siekiama pertvarkyti NŽT, jos pavaldumą perduodant iš Žemės ūkio Aplinkos ministerijai, kuri formuotų valstybės žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės politiką. NŽT taip pat savivaldybes kontroliuotų.

Pasak projekto rengėjų, įgyvendinus pertvarką nebesidubliuotų skirtingų institucijų funkcijos, mažėtų administracinė našta, o valstybinės žemės valdymas būtų skaidresnis. Anot ministerijos, šiuo metu NŽT pati kontroliuoja savo pačios sprendimus, trukdo ginti viešąjį interesą ir prieštarauja teisėtumo principams.

Jei pakeitimai bus priimti, NŽT ir valstybės žemėtvarkos politiką Aplinkos ministerija perimtų liepos 1 d., o valstybinė žemė patikėjimo teise savivaldybėms atitektų nuo kitų metų gegužės.