Europos Komisija (EK) patvirtinto pirmąjį Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitimą. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pakeitimą inicijavo įvertinusi ūkininkų ir kitų paramos gavėjų poreikius, reaguojant į sudėtingą pieno sektoriaus rinkos padėtį ir į naują ekonominę situaciją, susiklosčiusią dėl karo Ukrainoje, siekiant apsirūpinimo maistu saugumo ir sektoriaus ilgalaikio atsparumo užtikrinimo. 

Keitimai reikalingi ir tam, kad būtų galima užtikrinti sklandų ir tinkamą paramos sąlygų, intervencinių priemonių taikymą ir veiksmingą Strateginio plano įgyvendinimą, pasiekiant nustatytus rodiklius ir tikslus.

ŽŪM šiemet birželio 23 d. EK pateikė derinti pirmąjį Strateginio plano keitimą. Keitimai  buvo derinami konsultuojantis su visomis suinteresuotomis šalimis, socialiniais partneriais, visuomene. 

Strateginio plano keitimų priežastys ir pagrindimai buvo pateikti svarstyti ir tvirtinti Strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos komitetui, kuris jiems pritarė.

EK pritarė daugumai ŽŪM pasiūlytų pakeitimų

Į Strateginį planą Lietuva įtraukė papildomų priemonių ekonominių tikslų srityje. Siekiant apsirūpinimo maistu saugumo ir sektoriaus ilgalaikio atsparumo užtikrinimo, reaguojant į pieno krizę ir skatinant kooperaciją, peržiūrėtas susietosios pajamų paramos teikimas pieninių veislių karvių ir baltyminių augalų augintojams.

Intervencinėje priemonėje „Susietoji pajamų parama pieninių veislių karvių augintojams (laikytojams)“ numatyta galimybė valdų valdytojams, kurie yra pripažintų kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariai, skirti nustatyto dydžio (apie 30 Eur) susietosios paramos išmokos priedą už pieninę karvę, bet ne daugiau kaip už 150 pieninių karvių. 

Pripažintų kooperatinių bendrovių nariams mokamas priedas už jų laikomas pienines karves turėtų paskatinti ūkius sparčiau jungtis į kooperatyvus, o tai itin aktualu Lietuvai dėl labai mažo vidutinio pieno ūkio dydžio, lemiančio nedidelį efektyvumą, nepakankamą pieno kokybę, didesnes gamybos sąnaudas, didelius surinkimo kaštus bei mažas supirkimo kainas, kas savo ruožtu didina ūkių nuostolius.

Be reikalo baiminasi

Raginimai ūkininkams kooperuotis ir tokiu būdu bandyti išbristi iš pieno krizės, girdisi seniai, tačiau dalis ūkininkų kooperacija dar vis nesižavi. Vengia ir stengiasi kiek įmanydami apeiti. 

„Visai be reikalo“, – įsitikinęs žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas. 

Ūkininkai, jo nuomone, vangiai kooperuojasi dėl informacijos stokos ir nežinojimo. Mielai sutikęs pasidalinti savo patirtimi, J. Kuzminskas akcentavo: kooperuotiems pieno gamintojams vienareikšmiškai yra geriau, nes gauna didesnę pieno kainą. 

Tiesa, daugiau išgali mokėti stambūs kooperatyvai, mažiesiems sunkiau, tačiau metų gale kooperuoti ūkininkai vis tiek laimi – vienodomis dalimis paskirstomas gautas pelnas. Burtis draugėn apsimoka ir dėl sulaukiamos pagalbos. Pavyzdžiui, žemės ūkio kooperatinė bendrovė  „Pieno gėlė“ prekiauja žolių sėklomis bei kombinuotaisiais pašarais, todėl savi ūkininkai jų gali įsigyti pigiau. 

„Pliusų tikrai yra, tad į skatinimą kooperuotis nereiktų numoti ranka“, – kalbėjo pašnekovas. 

Lietuvoje gerų pavyzdžių netrūksta. Sėkmingai dirba kooperatyvai: „Eko Žemaitija“, „Eko tikslas“, „Pieno puta“. Bene daugiausiai pagyrų ir gražių žodžių sulaukia žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“, jau tapęs viena moderniausių pieno perdirbimo gamyklų Baltijos regione ir vienu didžiausių žaidėjų Lietuvos pieno pramonės rinkoje. 

Aktyvus kooperacijos šalininkas Jonas Kuzminskas atkreipė dėmesį į svarbų niuansą. Nors „Pienas LT“ teturi 10 proc. lietuviškos rinkos, šis kooperatyvas praėjusiais metais diktavo „pieno madas“. Ateityje balsas turėtų dar labiau girdėtis, nes planuojama didinti perdirbimo galimybes ir stiprinti savo poziciją. 

Gyvena viltimi

Jono Kuzminsko teigimu, siektina, kad Lietuvoje būtų perdirbama kuo daugiau kooperuoto pieno, nes tuomet atsirastų didesnė jėga ir sumažėtų perdirbėjų galimybės “spausti” ūkininkus. Tai geriausiai iliustruoja susivieniję trys kooperatyvai  – „Pieno gėlė“, „Pieno puta“ ir „Pienininkai“. 

Įkūrus  gamintojų organizaciją UAB „Pieno partneriai“, ne tik kartu parduodamas pienas, bet ir dar geriau išnaudojamos kooperacijos teikiamas galimybes. 

„Didesni pieno kiekiai leido gauti geresnę kainą, o taip pat ir daugiau derybinių galių, – sėkmingą projektą prisiminė pašnekovas.  –  Kai per dieną vietoj 50 tonų pieno parduodi 150 tikrai tampi įdomesnis aplinkiniams“. 

Susijungę trys kooperatyvai įgijo galimybę išvežti pieną į Lenkiją – eksportuoja daugiau kaip pusę savo pieno ir gauna geresnę kainą negu moka Lietuvos perdirbėjai. Jei dar pavyktų inicijuoti perdirbimą, kooperatyvo narių gaunama pridėtinė vertė būtų dar didesnė.

Kaimyninė Lenkija, pasak J. Kuzminsko, labai gerai parodo, kaip veikia rinka. 

Susikooperavę Lietuvos ūkininkai galėtų sekti kaimynų lenkų kooperavimosi pavyzdžiu ir jie, o ne perdirbėjai, grotų pirmuoju smuiku – tokiu būdu būtų sprendžiama pieno sektoriaus situacija. 

Pašnekovas apgailestavo, jog Lietuvoje kooperatyvo vardu neretai dengiasi šeimos verslai, kurie kaip įmanydami stengiasi prisivilioti ūkininkus. Pieno gamintojai turėtų rinktis tik pripažintus kooperatyvus, kurie iš tikrųjų pieno gamintojui suteikia daugiau naudos. „ Reikia kantrybės, pastangų ir viskas turėtų nueiti gera kryptimi“, – įsitikinęs Jonas Kuzminskas.