Ūkininkai jau svarsto apie grupinį ieškinį, tariasi su teisininkais
Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio veiksmai arba neveiklumas gali labai brangiai kainuoti valstybei. Lietuvos žemdirbiai nusiteikę kreiptis į teismą su grupiniu ieškiniu prieš valstybę, jei jiems nebus išmokėti pinigai už įgyvendintus projektus. Kalba eina apie 163 ūkininkų sąrašą, kurių projektams finansuoti trūksta daugiau kaip 20 mln. eurų.
Nauju skandalingos istorijos posūkiu tapo tai, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradėjo ūkininkams siųsti sutikimo formas, kurias užpildę ūkininkai sutiktų, jog jiems už projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2022 m. programos (KPP) priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas" lėšos būtų pervestos tik kitais metais – iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. Strateginio plano lėšų.
Dar iki vakar dienos NMA ūkininkus atakavo vien skambučiais, o dabar pradėjo siųsti sutikimo dokumentus, kuriuos prašo užpildyti.
„Aš, žemiau pasirašęs, sutinku, kad mano Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NMA) nurodoma data pateiktas projektas (įvardijamas projekto numeris) pagal Priemonę gauti paramą būtų finansuojamas iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano lėšų".
Šį dokumentą „Agrobitei“ persiuntė vienas ūkininkų, pridurdamas, kad neketina šio sutikimo pasirašyti, nes esą jame nėra nei konkrečių NMA įsipareigojimų, kada tiksliai lėšos būtų pervestos, nei iš viso to galinčios kilti pasekmės – delspinigiai, netesybos, palūkanos.
Jis piktinasi, kad NMA neprisiima jokių rizikų su šiuo sutikimu. Atvirkščiai, net jei bus perkeltas mokėjimas į kitų metų programos fondo lėšas, tuomet sankcijos, jei nepasiekiami rezultatai didėja nuo 0,5 proc. iki 4 proc.
Dėl to, kad NMA nesumokėjo iki šiol pinigų, technikos tiekėjas gali minėtam ūkininkui jau dabar priskaičiuoti apie 3000 Eur delspinigių. Žemdirbys nežino, kas nutiks, jei jis sutiks su NMA pasiūlymu, nes tiekėjo šie sutikimai niekuo neįpareigoja. NMA veikia vadovaujantis taisyklėmis, kurias tvirtina žemės ūkio ministras.
„Agrobitę“ taip pat pasiekė informacija ir apie kitus žemdirbius, kurie jau gauna laiškus iš rangovų. Viename jų kalbama apie tai, jog baigėsi PVM sąskaitos už įsigytą techniką apmokėjimo terminas ir įmonė pasilieka teisę nuo tam tikros datos skaičiuoti delspinigius.
Finansinė našta kai kuriems didėtų nuo kelių tūkstančių iki 12 000 eurų ar daugiau.
Uždaroje „Facebook“ grupėje ūkininkai jau tariasi su teisininkais dėl galimo grupinio ieškinio prieš valstybę, jei pinigai nepasieks žemdirbių sąskaitų laiku.
Taip pat kritikuojama ūkininkų organizacijų pozicija, nes pastarosios problemų akivaizdoje esą nepadeda žemdirbiams, o jais naudojasi tik tuomet, kai reikia vykti į protestus.
„Agrobitė“ primena, kad neseniai ŽŪM finansavo Lietuvos žemės ūkio tarybai 80 000 eurų už 9 informacinius renginius regionuose, kur su ūkininkais bendrauja ŽŪM, NMA ir kitų organizacijų atstovai. Finansavimas buvo skirtas savivaldos stiprinimui.
„Agrobitė“ paklausė žemės ūkio ministro Andriaus Palionio pozicijos šiuo klausimu (kaip jis vertina grupinio ieškinio galimybę), ką ministras ketina daryti, kad nedidelė problema nevirstų dar didesne, taip pat ar ministerija arba NMA gali prisiimti finansines pasekmes ir padengti (galbūt kompensuoti) ūkininkų galimą žalą dėl delspinigių ar netesybų.
Gavę ŽŪM atsakymą, straipsnį papildysime.
