Lietuva patyliukais pritarė ES sutarčiai su MERCOSUR

Nors dar visai neseniai Andriaus Palionio vadovaujama Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) „Agrobitei“ neišreiškė vienareikšmiškos pozicijos dėl Europos Sąjungos laisvos prekybos sutarties su MERCOSUR organizacija, aiškėja, kad mūsų šalis šiai sutarčiai iš esmės jau pritarė. Tai „Agrobitei“ patvirtino Užsienio reikalų ministerija.

Iš esmės pritarė sutarčiai

„Lietuva kol kas galutinės pozicijos dėl ES-MERCOSUR susitarimo nėra priėmusi, tačiau po konsultacijų su kitomis institucijomis, verslo asociacijomis ir organizacijomis, iš esmės pritaria Europos Komisijos pasiūlymui pasirašyti susitarimą tarp ES ir MERCOSUR“, – trečiadienį „Agrobitei“ atsiųstame atsakyme į klausimą, kokia yra Lietuvos pozicija dėl ES–MERCOSUR susitarimo, pareiškė URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas.

Būtent dėl šio susitarimo gruodžio 18 d. Briuselyje rengiama visos ES ūkininkų protesto akcija, kurioje ketina dalyvauti apie 10 000 ūkininkų.

„Lietuvos pozicijos dėl susitarimo su MERCOSUR ir papildomo apsaugos mechanizmo buvo suderintos tarp valstybės institucijų Lietuvos narystės ES informacinėje sistemoje (LINESIS), aptartos LR Vyriausybės ES klausimų komisijoje bei LR Seimo Europos, Užsienio ir Kaimo reikalų komitetuose“, – pritarimo eigą nušvietė URM.

Susitarimą ES vardu Europos Komisija planuoja pasirašyti 2025 m. gruodžio mėnesį, tačiau konkreti data tebėra tikslinama. 

ŽŪM palaimino susitarimą su MERCOSUR

Dar antradienį „Agrobitė“ pateikė informaciją apie gana miglotą ŽŪM poziciją dėl ES-MERCOSUR susitarimo.

„ŽŪM nuosekliai remia atvirą, taisyklėmis grindžiamą tarptautinę prekybą, tačiau nuolat pabrėžia, kad importuojama žemės ūkio ir maisto produkcija iš trečiųjų šalių turi atitikti tuos pačius kokybės, maisto saugos, gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus, kurie taikomi ES gamintojams. Tik vienodi standartai gali užtikrinti sąžiningą konkurenciją (...)“ – atsakyme „Agrobitei“ teigė ŽŪM.

Tačiau po URM atsakymo aišku, kad Žemės ūkio ministerija pasisakė už Lietuvos pritarimą šiai nenaudingai žemės ūkiui sutarčiai.

„ŽŪM dalyvavo pozicijos derinime su Užsienio reikalų ministerija per ES informacinę sistemą (LINESIS) ir patvirtino poziciją savo kompetencijos ribose, derinimo procedūros metu dalyvavo aukščiau minėtuose susitikimuose su socialiniais partneriais ir kitomis institucijomis“, – teigia URM.

Rinkoje neišliks dėl pigių žaliavų

ES ūkininkai neatsitiktinai prieštarauja susitarimui su Pietų Amerikos šalių bloku MERCOSUR (Argentina, Brazilija, Paragvajus ir Urugvajus), nes dėl šios sutarties Europą  užtvindytų pigūs grūdai ir mėsa.

Skaičiuojama, kad dėl šio susitarimo bankrutuos dešimtys tūkstančių, o gal net šimtai tūkstančių ES ūkininkų, negalėsiančių konkuruoti savo savikaina su MERCOSUR bloko valstybių ūkininkais.

Šis susitarimas yra viena priežasčių, kodėl gruodžio 18 d. Briuselyje įtakingiausia žemdirbių organizacija Copa-Cogeca rengia didžiulį protestą.

„Apie 40 ūkininkų organizacijų iš visos Europos jau patvirtino savo dalyvavimą. Tikimės, kad 10 000 ūkininkų EK perduos tvirtą ir vieningą žinią. Nebegalime pasitenkinti retorika“, – teigia Copa-Cogeca.

Europos ūkininkai reikalauja, kad bet koks susitarimas su MERCOSUR būtų lydimas saugiklių: kvotų sistemų jautriai produkcijai, griežtų importo standartų, atitinkančių ES reikalavimus, ir pereinamųjų laikotarpių.

Ką sutartis reikš Lietuvos žemės ūkiui?

ES–MERCOSUR susitarimas Lietuvos žemės ūkiui gali turėti reikšmingą poveikį, nes į ES rinką patektų daugiau pigesnės žemės ūkio produkcijos iš Pietų Amerikos.

Dėl mažesnių gamybos sąnaudų ir švelnesnių aplinkosaugos bei gyvūnų gerovės reikalavimų MERCOSUR šalys gali pasiūlyti žemesnes kainas, kurios sudarytų konkurencinį spaudimą Lietuvos ūkininkams. Labiausiai pažeidžiami būtų jautienos, paukštienos ir grūdų sektoriai, kurių savikaina ES tradiciškai aukštesnė.

Kadangi Lietuvos eksportas į MERCOSUR rinkas labai nedidelis, tiesioginės naudos žemės ūkiui susitarimas beveik nesuteiktų. Išimtimi galėtų būti nebent perdirbti pieno produktai, bet garantijos niekas neduoda.

Savo ruožtu importo padidėjimas Lietuvos rinkoje gali dar labiau sumažinti grūdų ir mėsos supirkimo kainas ir tuo dar labiau apsunkinti ūkių finansinę padėtį. ES ir MERCOSUR susitarimas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos maisto gamybai ir ekonominiam stabilumui regionuose.