Ūkininkė Eglė Markevičiūtė: ŽŪM sprendimas – pievas saugokite, bet pagalbos nesitikėkite

Neseniai sulaukėme žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl Paramos žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolių dėl tręšiamųjų produktų ir kuro kainų padidėjimo 2026 metais, teikimo taisyklių patvirtinimo“ projekto.

Visgi, gyvulininkystės ūkių nuogąstavimai pasiteisino – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nusprendė nemokėti skubios finansinės paramos už deklaruotas daugiametes pievas ir ganyklas bei žolinių augalų mišinius, kuriuose vyrauja azotą kaupiantys augalai.

Kitaip tariant – mėsinės gyvulininkystės, avininkystės, ožkininkystės ir kitus ūkinius gyvūnus, išskyrus pienines karves, laikantys ūkiai ir deklaruojantys plotus pasėlio kodu DGP (daugiametė ganykla arba pieva) ir ŽMI (žolinių augalų mišinys) šios paramos negaus.

Kokie tokio sprendimo argumentai – ūkininkams išlieka neaiškūs. Aišku tik tiek, kad ūkiai, kurie padaro didžiausią indėlį sprendžiant aplinkosauginius klausimus, prisidedantys prie saugomų teritorijų priežiūros, sveiko dirvožemio, biologinės įvairovės išsaugojimo, sveiko kokybiško maisto gaminimo yra išbraukiami iš potencialių paramos gavėjų sąrašo.

Skaitant ŽŪM pateiktą paramos teikimo taisyklių projektą kyla daug klausimų. Pirmiausia, kodėl deklaruojantys GPŽ (pievas ir ganyklas iki 5 metų) paramą gaus, o deklaruojantys DGP (ganyklos ir pievos virš 5 metų) – negaus.

Akivaizdu, kad ūkininkai, išlaikantys daugiametes pievas tapo įkaitais mūsų šalyje. Be to, peršasi mintis, kad ūkiai, kurie nuosekliai laikosi visų tvarkose, taisyklėse ir kituose teisės aktuose keliamų reikalavimų tampa nepažangiais, neperspektyviais ir nereikalingais.

Prisiminkime, kad ūkininkai daugiametes pievas privalo išlaikyti įgyvendindami 1 GAAB standartą („Daugiamečių ganyklų arba pievų išlaikymas“)

Pagal 9 GAAB standartą „Draudimas keisti „Natura 2000“ teritorijose esančių daugiamečių žolynų, kurie nustatyti kaip aplinkos požiūriu pažeidžiami daugiamečiai žolynai, paskirtį arba juos arti“, pareiškėjams draudžiama aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamas daugiametes ganyklas arba pievas, t. y. patenkančias į pievų ir joms artimų buveinių, pelkių ir medžiais apaugusių natūralių buveinių teritoriją „Natura 2000“, arti ar jose vykdyti ne žemės ūkio veiklą.

Pagal LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 96 straipsnį natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, persėti, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką arba kitaip jas pažeisti ar keisti jų žolynų būklę ir sudėtį.

Be to, pagal to paties įstatymo 7 straipsnį ūkininko sutikimas neprivalomas, kai, tenkinant viešąjį interesą, nustatomos natūralios pievos ir ganyklos. Tačiau natūralias pievas ir ganyklas būtina reguliariai šienauti. O pagal LR Vyriausybės 2015 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 667 („Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklių“) priedą, pievoms, skirtoms prekinių žolinių pašarų gamybai, nustatyta 125 litrų gazolių norma vienam hektarui, o galvijams – 128 litrų norma vienam sutartiniam gyvuliui (SG).

Apibendrinant būtina akcentuoti, jog ūkininkai, kurie, nesant jų kaltės, savo ūkinėje veikloje susiduria su papildomais sunkumais ir įvairiais privalomais apribojimais bei reikalavimais, dėl ko gauna mažesnį derlių ir praranda pajamas, tačiau patiria didesnes išlaidas, šiandien ŽŪM sprendimu iš potencialių skubios finansinės paramos gavėjų sąrašo išbraukiami. Nors XXI-osios Vyriausybės programos 786 punkte nurodoma, jog „padėsime ūkiams spręsti ekstremaliųjų reiškinių ir kitų žemės ūkio rizikų valdymo problemas...“.

Be to, Vyriausybės programos 774 punkte nurodoma, kad bus peržiūrimi paramos paskirstymo principai taip, kad jie labiau prisidėtų prie regionų užimtumo ir vietos maisto gamybos stiprinimo.

Tačiau svarbiausia – Vyriausybės programoje teigiama, kad „mūsų tikslas yra didinti ir skatinti gyvulininkystės plėtrą Lietuvoje...“ bei „parengsime ambicingą Lietuvos gyvulininkystės plėtros strategiją...“.

Jei šių dienų politiniai sprendimai yra minėtos strategijos užuomazgos, tuomet niūrūs laikai laukia ne tik gyvulininkystės ir mišrių ūkių, bet apskritai visos šalies, jos kaimo ir jaunų žmonių.

Tokiais sprendimais nedidinamas mūsų valstybės žemės ūkio sektoriaus konkurencingumas ir atsparumas, o tuo labiau nedidinamas ilgalaikis apsirūpinimas maistu ir žemės ūkio įvairovė, neužtikrinamas žemės ūkio gamybos ekonominis tvarumas.

Jei vakar grėsmę dėl savo išlikimo jautė tik smulkūs ūkiai, šiandien tokia grėsmė jau kyla ir gyvulininkystės bei mišriems ūkiams. Planuojama išmokėti skubi finansinė parama palyginti nedidelė, tačiau krizės metu kiekvienas euras ūkininkui reikšmingas.

Kita vertus, pats paramos paskirstymo principas – neteisingas. Taip sukuriamos nesąžiningos konkurencijos sąlygos, sąmoningai ir dirbtinai mažinamas tam tikros grupės ūkių atsparumas, o svarbiausia – priešinama žemdirbių bendruomenė.

Niekas nepaneigs, kad Artimųjų Rytų krizė palietė visus ūkininkus. O gal tokiu būdu vykdoma taip vadinamų „sofos“ ūkininkų „medžioklė“? Juk paskutiniu metu šalyje gajus įsitikinimas, jog ūkininkas, kuris deklaruoja daugiametes pievas ir ganyklas yra sofos ūkininkas.

Kita vertus, ar tikrai teisingas kelias – išimtinai tik augalininkystės ūkių plėtra? Vertinant visą šią situaciją iš ŽŪM norisi gauti dar vieną atsakymą – o kaip tikimasi užtikrinti pakankamą aprūpinimą vietinės kilmės maistu, jei vertingo ir sveiko maisto gamintojai nesulaukia palankesnių sprendimų, o krizių laikotarpiu paliekami likimo valiai?

Kukurūzais, rapsais ar tik žieminiais kviečiais savo vaikų neišmaitinsime. Bet svarbu ir tai, kad mūsų šalis pasižymi savitu agrariniu kraštovaizdžiu, labai tinkamu gyvulininkystės sektoriaus plėtrai.

Gyvulininkystė – tai ne tik žemės ūkio sektorius, suteikiantis taip visiems mums reikalingų gyvulinės kilmės produktų, užtikrinantis organinių trąšų gamybą, didesnės pridėtinės vertės sukūrimą, daugiau darbo vietų kaimiškose vietovėse, bet šią veiklą vykdantys ūkiai labiau prisideda prie aplinkos tausojimo, užtikrina gyvenimą santarvėje su gamta.

ES Biologinės įvairovės strategijoje sakoma, kad „gamta yra gyvybiškai svarbi sąjungininkė, kovojant su klimato kaita. Gamta reguliuoja klimatą, todėl siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir prisitaikyti prie klimato kaitos labai svarbūs bus gamtos procesais pagrįsti sprendimai...“.

Vienas iš tokių sprendimų – tvarus mūsų dar turimų ir išlaikytų pievų ir ganyklų valdymas. Ūkininkai, kurie prižiūri ir deklaruoja daugiametes pievas, turi taip pat būti remiami krizių laikotarpiu. Todėl būtina koreguoti ŽŪM pateiktą projektą „Dėl Paramos žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolių dėl tręšiamųjų produktų ir kuro kainų padidėjimo 2026 metais, teikimo taisyklių patvirtinimo“, nustatant, kad parama bus skaičiuojama ir išmokama valdų valdytojams ir pagal tiesioginių išmokų taisyklių reikalavimus deklaruotų DGP, AGP, ŽMI žemės ūkio naudmenų plotus (ha).

Turi būti išgirsta ir išklausyta bei įvertinta visų socialinių partnerių nuomonė bei pasiūlymai.

Eglė Markevičiūtė, Mišraus ekologinio ūkio savininkė