Jau ne vienerius metus diskutuojama, kad tikslioji žemdirbystė – ūkininkavimo ateitis, o jos dalimi, neabejojama, taps ir bepilotės skraidyklės. Jos gali nuveikti itin daug naudingų darbų žemės ūkyje: sėti javus, tarpinius pasėlius, purkšti ar tręšti. Kad tikslusis ūkininkavimas nebūtų tik skambūs žodžiai, ūkininkai siekia, kad agrodronus būtų galima plačiau naudoti savo ūkiuose, žemdirbiai taip pat norėtų, kad juos būtų galima įsigyti su Europos Sąjungos (ES) parama. Tai padėtų ne tik įgyvendinti Žaliąjį kursą, bet ir būti konkurencingesniais rinkoje. Techniškai agrodronai jau galėtų dirbti mūsų laukuose, tačiau kelią tam užkerta teisinė bazė. Tačiau jau prasidėjo diskusijos, kad ši tvarka gali keistis ir agrodronai ateityje galėtų būti priskirti tinkamų investicijų kategorijai.

Padeda apsaugoti pasėlius

Šilalės rajono ūkininko, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos (LJŪJS) nario, Dariaus Viliušio ūkis mišrus: augina javus, pienines karves bei mėsinių galvijų mišrūnus. Įsigyti bepilotę skraidyklę ūkininkas apsisprendė neapsikentęs laukinių žvėrių daromos žalos jo laukuose. Ypač įgriso kukurūzų laukuose puotaujantys šernai. „Pavargau kovoti su žvėrimis ir medžiotojais. Pasikėlęs droną matau ar lauke yra šernai ar ne. Atsistojęs krašte lauko tikrai nematysiu ar jame yra žvėrių, o bepilotė skraidyklė ne tik leidžia greičiau juos surasti, bet ir nubaidyti, nes jie išsigąsta skleidžiamo garso ir šviesų. Tai man padeda operatyviau apsaugoti pasėlius“, – savo pasirinkimą ūkiui nupirkti droną motyvavo D. Viliušis.

Tiesa, tai ne vienintelis skraidyklės išnaudojimo būdas. Ūkininkui ji nepamainoma pagalbininkė ir ganyklose. Šią savaitę iš jo aptvaro ištrūko du veršeliai. Užuot vaikščiojus ar važinėjus apylinkėse jis į dangų pakėlė droną ir per greičiau nei pusvalandį surado atsiskyrusius nuo bandos jauniklius. Beliko tik nuvykti į vietą, surinkti gyvulius ir juos saugiai parvežti į aptvarą. „Sutaupau ir laiko, ir pinigų, nes nereikia važinėti aplink ieškant veršelių“, – priduria D.Viliušis.

Viso potencialo neišnaudojame

Tačiau, ūkininko įsitikinimu, agrodronai ūkiuose gali nuveikti kur kas daugiau. Šiandieną absoliuti dauguma grūdų augintojų laukus purškia augalų apsaugos priemonėmis, beria trąšas iš prie traktorių prikabinamų purkštuvų, barstytuvų. Net ir taikant precizinį žemės dirbimą, vis tiek į laukus tenka važiuoti su sunkiąją technika, lieka provėžos, o apsisukinėjant galulaukėse – suspaudžiama dirva. Dėl to žemdirbiai jau seniai ieško būdų kaip galėtų javus prižiūrėti tvariau ir pigiau. D. Viliušis skaičiuoja, kad naujas trąšų barstytuvas kainuoja maždaug tris kartus nei modernus agrodronas.

„Agrodronu galima barstyti ir sėti tarpinius pasėlius, iš viršaus tręšti laukus. Jis savo našumu prilygsta prikabinamam purkštuvui, o kartais gali būti net ir našesnis. Tenka tik apgailestauti, kad mūsų žemės ūkio politikos vairininkams dronas prilygsta pramogai, jie įsivaizduoja, kad mes juos norime naudoti kaip žaisliukus. Tačiau taip nėra. Agrodronai reikalingi darbams, o ne tik žvalgomiesiems skrydžiams. Kai kada sudėtinga nupurkšti, pavyzdžiui, rapsus ar kukurūzus jų neaplaužius. Šiuo atveju 40 l talpos agrodronas pasėlius nupurkš be jokio vargo. Tereikia žemėlapyje nubrėžti darbo zoną, pažymėti ribas ir jis viską padarys. Netgi vandens apsaugos juostas (melioracijos griovius, upelius) galima pažymėti ir agrodronas jų neužpurkš, nes jis veikia centimetrų tikslumu“, – įsitikinęs LJŪJS vicepirmininkas D. Viliušis.

Kitose šalyse agrodronai naudojami pasėlių priežiūrai, kas sutaupo ne tik vandens, bet ir pesticidų kiekius, o be to jų panaudojimas daug tikslesnis. Šios skraidyklės taip pat pritaikytos ligų, kenkėjų stebėsenai. Pritvirtinus specialias kameras, agrodronas gali gerai stebėti ligas, kenkėjus, laukų drėgmės lygį ir trąšų poreikį.

Ūkininkas D. Viliušis apgailestauja, kad ūkininkai teikdami paraiškas paramai „Investicijos į žemės ūkio valdas“ negali gauti paramos agrodronams pirkti. Nors ūkininkams keliama vis aukštesnė kartelė tapti žalesniais ES lygmeniu, tačiau ūkininkas atvirai sako, kad pati ES, iš dalies, stabdo ūkių progresą.

Kitos šalys – priekyje

Agrodronai jokia naujiena šalyse, kurios negali pasigirti tokiu lygiu reljefu kaip Lietuva. Jie itin reikalingi sunkiai privažiuojamose teritorijose, kuriose gaminama žemės ūkio produkcija: ryžiai, vynuogės ir kt. Bepiločių orlaivių pilotas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aeronautikos inžinerijos katedros dėstytojas Paulius Stankūnas sako, kad tiek Lietuvoje, tiek visoje ES agrodronų platesniam naudojimui trukdo sudėtingas reglamentavimas, šiems skrydžiams iki šiol galioja daug apribojimų. Jo teigimu, gamintojai specializuotas žemės ūkiui bepilotes skraidykles ne tik gamina, bet jas ir spėjo išbandyti. „Techniškai agrodronai jau galėtų dirbti mūsų laukuose, tačiau kelią tam užkerta teisės aktai“, – pabrėžia bepiločių skraidyklių pilotas.

Šiandieną norint valdyti sunkų agrodroną būtina išlaikyti licenciją, gauti kitus leidimus. Tačiau net ir juos gavus, pašnekovas pripažįsta, kad ūkininkas savo pasėliais rūpintis legaliai vis tiek negalėtų. „Teisinis reglamentavimas vis dar labai atsilieka nuo praktikos. Inžinieriai nuolat tobulina įrenginius, kad jie dirbtų tiksliau, našiau, tačiau teisinė bazė per daug stipriai vėluoja. Kiek bendraujame su politikais, jie mus išklauso, bet pokyčių, deja, dar nesulaukėme“, –  pagrindinę priežastį, stabdančią bepiločių skraidyklių proveržį, įvardija dronų pilotas P. Stankūnas.

Bandys priskirti tinkamų investicijų kategorijai

Žemės ūkio ministerijos specialistų teigimu, dronų naudojimas yra draudžiamas augalų apsaugos produktų purškimui. Kaip numatyta 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo 9 straipsnyje, augalų apsaugos produktų purškimas iš oro yra draudžiamas, išskyrus šiame straipsnyje išdėstytas sąlygas.

Viena iš augalų apsaugos produktų purškimo iš oro sąlygų yra augalų apsaugos produktų operatorius, purškiantis augalų apsaugos produktus iš oro, turi augalų apsaugos pažymėjimą ar kitą jam prilyginamą ES valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotą pažymėjimą. Kadangi ES teisės aktai, reglamentuojantys augalų apsaugos produktų purškimą iš oro, nenumato galimybės augalų apsaugos produktus purkšti iš oro kitomis priemonėmis, nacionalinėje teisėje dronų įteisinimas prieštarautų ES teisės aktų nuostatoms. Be to, augalų apsaugos produktas turi būti patvirtintas augalų apsaugos produktų purškimui iš dronų. ES šiuo metu nėra patvirtinusi augalų apsaugos produktų purškimo iš dronų rizikos vertinimo gairių.

Svarbu pažymėti tai, kad šiuo metu ES svarstomas reglamento dėl tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo projektas. Šiuo projektu siekiama įteisinti ir augalų apsaugos produktų purškimą iš dronų.

Šiuo metu augalininkystės sektoriuje su tiksliuoju ūkininkavimu siejamos skaitmeninės technologijos, siekiant tiksliai naudoti tik trąšas arba augalų apsaugos produktus, įvertinant geografinę padėtį ir augalų poreikį. Su tiksliuoju ūkininkavimu siejami purkštuvai ir trąšų barstytuvai, kuriems įsigyti teikiama parama pagal 2014–2020 m. KPP veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas. Taip pat ŽŪM pažymėjo, kad nors šiuo metu ES parama dronų įsigijimui ir jų pritaikymui žemės ūkio veiklai nėra numatyta,  ministerija artimiausiu metu planuoja papildomai įvertinti šių bepiločių orlaivių panaudojimo žemės ūkio veikloje aspektus bei galimybę juos priskirti tinkamų investicijų kategorijai.

Kokie leidimai reikalingi pilotams?

Transporto kompetencijų agentūros (TKA) Civilinės aviacijos departamento grupės vadovo Egidijaus Mykolaičio pasiteiravus, ką reikia žinoti norint gauti leidimą pilotuoti agrodroną, jis paaiškino, kad skrydžiai skirstomi į šias kategorijas:

Atvirosios kategorijos, A3 pakategorė tinkama bepiločiams orlaiviams, kurių maksimali kilimo masė yra iki 25 kg ir bipilotė skraidyklė naudojama retai apgyvendintoje aplinkoje atliekant, pavyzdžiui, filmavimo, fotografavimo, matavimų, dirbamų laukų priežiūros darbus. Pavojingų krovinių gabenimas arba krovinių mėtymas yra draudžiamas atvirojoje kategorijoje. Skrydis galimas tik matomumo zonoje (ang. – VLOS).

Jei skrydis neatitinka atvirosios kategorijos reikalavimų, pavyzdžiui, atliekant stebėjimus norima skristi už matomumo zonos ribų (ang. – BVLOS) galima pasinaudoti Nacionaliu standartiniu scenarijumi (NSTS). Krovinių mėtymas šioje skrydžių kategorijoje taip pat draudžiamas. Bepiločio orlaivio naudotojas gali pateikti TKA deklaraciją, kad atitinka visas Nacionalinio standartinio scenarijaus sąlygas. Deklaracijos prašymo forma pildoma TKA internetinėje sistemoje per https://sertifikatai.tka.lt. Po patvirtinimo gavimo bepiločio orlaivio naudotojas gali vykdyti skrydžius standartiniame scenarijuje numatytomis sąlygomis be atskiro TKA leidimo kiekvienam skrydžiui.

Jei skrydžio metu bus mėtomi kroviniai arba skrydis neatitinka NSTS ar atvirosios kategorijos keliamų reikalavimų (pavyzdžiui, bepiločio orlaivio didžiausia kilimo masė yra didesnė nei 25 kg.), reikalingas specialiosios kategorijos naudojimo leidimas, kurį išduoda TKA. Leidimas gali būti išduodamas su galiojimo terminu (pavyzdžiui, visam darbymečio sezonui), būti pririštas prie konkrečios skrydžių vietos arba galioti visur, kur užtikrinama ta pati antžeminė ir oro rizika.

Anot E. Mykolaičio, visais atvejais, kai bepiločio orlaivio naudotojui kyla klausimų, pageidautina kreiptis į TKA specialistus. „Suteiksime konsultacijas, padėsime naudojimo leidimo gavimo procese, atsakysime į iškilusius klausimus“, – ragino kreiptis visus, norinčius sužinoti daugiau apie agrodronų licenciją Lietuvoje TKA atstovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad bepiločio orlaivio naudojimo taisyklės neskirsto šių skraidyklių pagal naudojimo sritį. Agrodrono, kurio maksimalus kilimo svoris yra, tarkime, 100 kg naudotojas privalo vadovautis ta pačia tvarka, kuria vadovaujasi ir 250 g sveriančio bepiločio orlaivio naudotojas.

Domisi agrodronais, bet tik vienetai kreipiasi dėl leidimų

Kiek Lietuvoje yra licencijuotų agrodronų pilotų, E. Mykolaitis tiksliai pasakyti negalėjo, nes agrodronų nuotoliniai pilotai neturi atskiros registravimo sistemos. Yra keliami bendri reikalavimai bepiločių orlaivių nuotoliniams pilotams. Pirma, jei skrydis vyksta pagal atvirosios kategorijos reikalavimus nuotoliniam pilotui gali būti reikalingas A1/3 ar A2 kvalifikacijos pažymėjimas. Antra, jei skrydis vyksta pagal NSTS sąlygas arba specialiojoje kategorijoje – nuotolinis pilotas privalo turėti STS lygio kvalifikacijos pažymėjimą. Pažymėjimus išduoda TKA. Visais atvejais nuotolinis pilotas turi būti susipažinęs su bepiločio orlaivio naudojimo instrukcija.

„Egzaminai yra bendri, neskirstoma koks yra bepiločio orlaivio skrydžių tikslas. Nuotoliniams pilotams keliami reikalavimai priklauso nuo skraidyklės svorio, skrydžio vietos ir sąlygų. Todėl statistikos, kaip dažnai agrodronų nuotoliniai pilotai laiko egzaminus neturime. Bendrai, metų pradžioje juntamas agrodronų naudotojų suaktyvėjimas, sulaukiama daugiau skambučių ar klausimų šia tema. Esminiai klausima yra apie naudojimo leidimą ir jo gavimo procesą. Deja, tik vienetai pateikia paraiškas naudojimo leidimui gauti“, – pastebi E. Mykolaitis.