Prancūziją drebina protestai, bet ūkininkai susiskaldė: kodėl į gatves neišvažiavo traktoriai?

Prancūzijoje įsibėgėjus masiniams protestams dėl pragyvenimo išlaidų ir socialinės politikos, dvi didelės ūkininkų organizacijos nusprendė neprisijungti prie spalio 17 dieną surengtos nacionalinės demonstracijos. Didžiausia šalies ūkininkų profesinė sąjunga FNSEA tokį sprendimą aiškino intensyviais rudens lauko darbais, o „Coordination Rurale“ nenorėjo savo reikalavimų sutapatinti su platesniu visuomenės protestų judėjimu. Vis dėlto ūkininkų bendruomenė nebuvo vieninga – „Confédération Paysanne“ palaikė protestuotojus ir ragino savo narius prisidėti prie demonstracijų.

FNSEA vadovas Arnaud Rousseau dar spalio 16 dieną pareiškė, kad spalio mėnuo žemdirbiams yra vienas intensyviausių metų laikotarpių. Ūkininkai nuima kukurūzų bei cukrinių runkelių derlių, sėja žieminius javus, o gyvulininkystės ūkiai po sausringos vasaros susiduria su pašarų trūkumu.

Organizacijos vertinimu, tokiomis sąlygomis didelio masto mobilizacija būtų sudėtinga, tačiau tai nereiškia, kad žemdirbiai atsisako savo ekonominių reikalavimų.

„Coordination Rurale“ taip pat nusprendė nedalyvauti bendroje spalio 17-osios akcijoje. Organizacijos atstovai pabrėžė, kad ūkininkų interesai ir protestuojančių studentų bei kitų visuomenės grupių reikalavimai ne visais atvejais sutampa. Be to, demonstracijas lydinčio smurto grėsmė didino abejones dėl dalyvavimo.

Tačiau sprendimas buvo priimtas nacionalinių organizacijų lygmeniu. Kai kurie regioniniai ūkininkų aktyvistai ir toliau rengė savarankiškas akcijas dėl degalų kainų, ūkių pelningumo bei biurokratijos.

Spalio 22 dieną „Confédération Paysanne“ išplatino naują pareiškimą, kviesdama dalyvauti spalio 24-osios mobilizacijoje. Organizacija sieja žemdirbių problemas su mažėjančia perkamąja galia, klimato kaita ir viešųjų paslaugų finansavimu.

Tuo metu FNSEA neatmeta galimybės lapkritį arba gruodį kartu su kitomis Europos ūkininkų organizacijomis surengti protestus Briuselyje dėl būsimojo Bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto.

Prancūzijos įvykiai rodo, kad ūkininkų organizacijos gali pasirinkti skirtingas protesto strategijas net ir susidurdamos su panašiomis ekonominėmis problemomis.