Audrai nusiaubus Kėdainių medžiotojų šaudyklą į pagalbą atskubėjo šauliai

Praūžusi rugpjūčio pabaigos audra iki šiol neleidžia apie save pamiršti. Išvirtę medžiai, nutraukti elektros laidai, suniokotas turtas vis dar primena vieną didžiausių pastarųjų kelių dešimtmečių audrų. Stichija savo jėgą parodė ir Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos šaudykloje – nugriovė medžius, kurie virsdami išvertė tvorą, suniokojo visai naują, neseniai pastatytą pavėsinę ir tvarkingą šaudyklą pavertė kiemu, pilnu nuvirtusių medžių, išlūžusių šakų ir išvartytos medienos. Nors gamtos jėga per kelias valandas sugriovė tai, kas buvo kurta ilgą laiką, šioje situacijoje išryškėjo ir gražių dalykų – neįtikėtina bendruomenės vienybė ir pagalba, be kurios atkūrimo darbai būtų buvę gerokai sudėtingesni.

Gamta nepagailėjo naujai sutvarkytos aplinkos

Kėdainių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius neslepia, kad ši audra buvo kur kas galingesnė už tą, kurią rajonas patyrė prieš dvejus metus. Pasak jo, vaizdas Daukšių miške iki šiol išlieka gana baisus.

„Ir dabar ten, važiuojant aerodromo link, baisu – medžiai tiesiog eilėm išversti. Po visą mišką tas vėjas siaubingai siautė, tiek medžių išlaužta, išversta. Ne tik mūsų šaudykla nukentėjo, viskas aplink stipriai nuniokota“, – situaciją komentavo L. Stanevičius.

Draugijos pirmininko teigimu, nuostoliai yra itin skaudūs, nes nukentėjo visai neseniai atnaujinta šaudyklos infrastruktūra.

„Visai neseniai buvome pasistatę naują pavėsinę, bet per audrą ant jos užgriuvo labai stambus medis. Kitą pavėsinę vėjas taip pat apvertė ir sulaužė…

Na, ši audra mums tikrai padarė nemažai žalos“, – neslėpė pašnekovas.

Šauliai pademonstravo drausmę ir vienybę

Tačiau net ir blogiausiose situacijose galima įžiūrėti kažką gero. Ištikus nelaimei, Kėdainių medžiotojai neliko vieni. Į pagalbą operatyviai atskubėjo Kėdainių Povilo Lukšio šaulių 205-osios kuopos šauliai, kurie ne tik padėjo atstatyti sugriautus objektus, bet ir tvarkė užverstą teritoriją. L. Stanevičius pabrėžė, kad šaulių indėlis tvarkant šaudyklą yra neįkainojamas.

„Esu labai dėkingas šauliams, kurie atėjo, padėjo viską sutvarkyti, jau ir naujus kuolus sukalė, padėjo iš naujo tverti tvorą. Esu labai dėkingas už jų pagalbą, nes mums labai reikėjo papildomų rankų, be to, šaudykla būtinai turi būti aptverta tvora“, – džiaugėsi draugijos vadovas.

Pirmininkas neslepia buvęs maloniai nustebintas talkininkų susitelkimu.

„Stebėjausi jų darbu ir susiklausymu. Buvo ir mūsų šaulių kuopos vadas, jis taip pat dirbo kartu su visais. Pastebėjau, kad mūsų šauliai tikrai yra labai drausmingi. Stebėjausi, kad jie taip vieningai viską daro“, – pasakojo L. Stanevičius.

Šiuo metu draugijai priklauso daugiau kaip 20 šaulių, kurie šaudykla naudojasi nemokamai, todėl šį solidarumo gestą L. Stanevičius vertina kaip abipusį geranoriškumą.

Medienos skyrė vietos miškininkai

Atkūrimo darbai neapsiriboja vien fiziniu darbu – tam reikalingos ir nemažos medžiagų atsargos. Kadangi sutvarkyta aplinka buvo nuniokota, o statiniai sulaužyti, dalį jų, deja, reikės atkurti nuo nulio. Čia savo pagalbą pasiūlė privačių miškų ūkį valdantis kraštietis Tautgirdas Savickas, kurio dėka šaudykla vėl galės turėti pavėsines, apsaugosiančias medžiotojus, šaulius ir kitus šaudyklos lankytojus nuo kaitros ar lietaus.

„Mus remia ir miškininkai, jie tikrai yra labai geranoriški. Iš kraštiečio Tautgirdo Savicko gavome beveik visą naujai pavėsinei reikalingą medieną“, – kraštiečių geranoriškumu džiaugėsi L. Stanevičius.

Nors medžiotojų draugijos laukia dar ilgas kelias iki visiško šaudyklos veiklos atkūrimo, pirmininkas nusiteikęs optimistiškai.

„Žinoma, gaila, kad taip nutiko. Viską buvome pasidarę, viskas buvo sutvarkyta, beliko tik ateiti ir naudotis šaudykla. Na, dabar dalį turime daryti iš naujo.

Taip, laukia darbai, dideli darbai, jau dabar po truputį atkuriame tai, kas buvo sugriauta. Tačiau žinau, kad viską pasidarysime, susitvarkysime – juk nesame vieni“, – šypsojosi draugijos pirmininkas.