Lietuva yra miškų kraštas. Trečdalis jos teritorijos apaugusi miškais. Lietuvos miškų statistikos 2023-01-01 duomenimis, miško žemės plotas sudarė 2209,6 tūkst. ha, o šalies miškingumas siekė 33,8%. Dalis miškų (apie 42%) priklauso privatiems miško savininkams. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 240 tūkst. miško savininkų, o privačių žemės sklypų, kuriuose yra miško žemės naudmenų, skaičius siekia beveik 320 tūkst. Vidutinis miško savininko valdomas miško žemės plotas yra tik 2,7 ha.

Miško žemės naudmenų gali būti ne tik miškų ūkio paskirties žemės sklypuose. Jų yra ir žemės ūkio ar kitos paskirties žemės sklypuose. Dažnai miškų ūkio paskirties žemės sklypuose dalį ploto sudaro apleistos ne miško žemės naudmenos (buvę dirbamos žemės plotai, nebenaudojamos ganyklos, pievos, apleisti sodai). Tokiuose plotuose verta įveisti mišką arba taikyti priemones savaiminiam miškui atsirasti ir formuotis.

Ne miškų ūkio paskirties sklypuose esančius plotus naudojant ne pagal tikslinę sklypo paskirtį, laikui bėgant šie plotai apauga savaiminiu mišku (medžių savaiminukais). Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemėje žemės ūkiui nenaudojant nederlingų ar vėjo ir vandens erozijos pažeistų, ar nuolat užmirkstančių, ar šiaip, žemės ūkiui dėl blogos konfigūracijos (intarpai tarp miškų, krūmynų, vandens telkinių) nenaudotinų plotų, laikui bėgant jie savaime apauga mišku arba tampa tikslinga čia jį įveisti. Šiose teritorijose vykdyti medžių savaiminukų iškirtimo darbus nebūtų ekonomiška. Juk šiuose plotuose melioracijos įrenginių atnaujinimas, eroduotų plotų sutvarkymas, dirvos kalkinimas ir tręšimas, sumedėjusios augalijos iškirtimas ir giluminis arimas sumedėjusios augalijos šaknims pašalinti pareikalaus neproporcingai didelių investicijų.

Įveistas miškas yra gera apsaugos priemonė nuo vėjo, triukšmo ir dulkių šaltinių, gerai užmaskuoja nepageidautinus vaizdus. Todėl gyvenant šalia geležinkelių, magistralinių kelių, žvyrkelių, fermų, gamybos, sandėliavimo bei kitų objektų ir turint pakankamai žemės, vertėtų įsiveisti mišką kaip atitvarą nuo nepalankių veiksnių.

Gyvename tokiu laiku, kai ne tik aplinkos, bet ir pačios Žemės apsauga nuo klimato kaitą keliančios žmogaus veiklos tampa bendražmogiškų vertybių dalimi. Suvokiame, kad medis, o geriau – medžių bendrija – miškas, yra vienas iš pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų sorbentų. Todėl miškų puoselėjimas ir jų plotų plėtra yra vienas iš šios dienos mūsų visų prioritetų ir indėlis į tvaresnę gamtinę aplinką.

Įveisęs mišką, žemės savininkas patenka į platų miškininkystės pasaulį, kuriame atsiveria įvairiausi miško auginimo, apsaugos ir naudojimo būdai, išlaisvinantys vidines kūrybines galias. Juk miškas bus toks, kokį jį sukursi. Jis pragyvens savo kūrėją. Augantį mišką matys jo vaikai ir vaikaičiai. Miško auginimas yra ilgaamžis ir vidinį pasitenkinimą teikiantis gyvenimo projektas.

Miškas savininkui teikia ne tik dvasinį pasitenkinimą, bet ir ekonominę naudą. Sava mediena kurui, statyboms, papildomos pajamos už rinkai pateiktą medieną. Be to, valstybė teikia įvairią paramą žemės ir miškų savininkams miškams įveisti, prižiūrėti ir apsaugoti. Netaikomas mokestis už miško žemės plotus.