Miškuose jau randamos poniabudės

Jau randamos ir pirmosios poniabudės, kurių sezonas įprastai prasideda tik liepą.

Poniabudžių, dažnai liaudyje vadinamų „kiaušiniais“, ieškoma ir naudojama vaistams nuo sąnarių gaminti – ši tradicija išlikusi iki šių dienų. Tikima, kad tai veiksmingas vaistas nuo sąnarių skausmo, tačiau jas žmonės ir valgo, moterys naudoja kaip kaukę veidui – tai puiki priemonė odai, kad ši taptų švelnesnė, glotnesnė. Būtent tokios, į kiaušinius panašios poniabudės, ir renkamos, nes vėliau išaugusios dėl kvapo jau tampa netinkamos: jų nevalgysite, o ir kitoms įvairioms priemonėms netiks. Šie grybai skleidžia tikrai bjaurų kvapą.

Pasirodo, poniabudžių galima rasti birželio pradžioje, kai pakanka šilumos ir drėgmės. Tiesa, bent kol kas ne visose jų įprastose augimvietėse rasite. Štai Kalniškės mūšio vietoje visada galima rasti poniabudžių, tik kol kas jų ten dar nėra, dar reikia luktelėti. Įprasta poniabudžių didesniais kiekiais rasti liepos mėnesį, o tada jų ieškoti ir rinkti galima iki spalio ar net lapkričio. Dažniausiai auga lapuočių ir mišriuose miškuose, humusingoje dirvoje, tarp pūvančių lapų, medienos liekanų.

Jaunų poniabudžių ieškantiems birželio pradžia gali būti visai tinkamas metas, ypač po lietingų dienų.