Jau dygsta geltonpintė – „miško vištiena“
„Miško vištiena“ jau dygsta. Ką svarbu žinoti apie geltonpintę – neįprastą grybą, užkariavusį gurmanų ir ne tik virtuves?
Geltonpintes kasmet užaugina ir žymus Lazdijų krašto medis – drevėtasis Širvinto ąžuolas. Jo aukštis siekia 29 m, kamieno apimtis – 4,4 m, o amžius – apie 300 metų. Kartais šis senolis užaugina daugiau, kartais mažiau geltonpinčių, tačiau jų sulaukiama kasmet.
Grybautojai šį grybą dažniausiai parsineša iš miškų. Mūsų krašto miškuose jis tikrai auga, o radus – neretai galima prisirinkti pilną pintinę.
Pažįstu žmonių, kurie kasmet laukia geltonpintės pasirodymo, ją gamina ir valgo. Kiti nė į rankas neima ir apie ragavimą negalvoja. Dar kiti sako, kad šį grybą žmonės valgė tik karo ar bado metais.
Tačiau geltonpintę pamėgę ne tik gurmanai, bet ir vegetarai. Ją vertina ir vietos gyventojai, kurie šį grybą valgo todėl, kad jį valgė jų seneliai ir tėvai. Dabar prie jos skonio pratina ir savo vaikus bei anūkus.
„Kasmet geltonpintės parsinešu. Stengiuosi rinkti jauną, minkštą. Tai man įprastas pavasario pabaigos ir vasaros pradžios grybas. Jokia aš ne gurmanė – tiesiog mūsų šeima visada jį valgė ir valgo. Aišku, senos, peraugusios geltonpintės neimu – neskanu“, – sako prisiekusi grybautoja Aušra, prisipažinusi, kad šiemet šviežios geltonpintės jau ragavo.
„Kaip tokio gražaus, šviesios spalvos ir švaraus grybo neparagauti?“ – stebisi Aušra.
Geltonpintė – ryškiai geltonas arba oranžinis ant medžių augantis grybas, dar vadinamas „miško vištiena“ dėl skonio ir tekstūros panašumo į vištieną. Jauni vaisiakūniai yra valgomi, dažniausiai kepami arba troškinami.
Šis grybas dažniausiai auga ant ąžuolų, gluosnių, klevų ir kitų lapuočių medžių nuo pavasario iki rudens. Dažniausiai aptinkamas nuo gegužės iki rugsėjo. Jauna geltonpintė būna minkšta ir sultinga, o senesnė – kieta ir trapi.
Geltonpintės mėgėjai pataria rinkti tik jaunus ir minkštus vaisiakūnius. Jei šį grybą ragausite pirmą kartą, reikėtų suvalgyti nedidelį kiekį, nes neaišku, kaip reaguos organizmas.
„Atsargiai, po truputį reikėtų ragauti. Jei tiks ir patiks, galėsite valgyti daugiau“, – pataria jie.
Kai kurie grybautojai rekomenduoja prieš kepant geltonpintę 10–15 minučių apvirti pasūdytame vandenyje. Kiti ją kepa neapvirtą, tačiau saugumo sumetimais verta skirti kelias minutes virimui, ypač jei šį grybą ragaujate pirmą kartą.
Dažniausiai geltonpintė ruošiama taip pat, kaip ir kiti grybai. Ji kepama keptuvėje su sviestu arba aliejumi 10–15 minučių, kol lengvai apskrunda. Pagardinama druska, pipirais ir česnaku.
Kiti skiria daugiau laiko ir iš geltonpintės ruošia įmantresnius patiekalus. Kepa kepsnelius, deda jos į troškinius ir sriubas, naudoja tacų ar mėsainių įdarams.
Geltonpintė – valgomas grybas, kurį verta pažinti kiekvienam grybautojui ir, žinoma, paragauti tiems, kurie jo dar nėra ragavę.
