Ko gero, daugelis pažįstančių Remigijų Paulionį žino jo sportinius pasiekimus net tik Lietuvoje, bet ir Europoje, žino ir tai, kad vienas iš Remigijaus pomėgių žvejyba. „Dzūkų žinias“ pasiekė žinia apie naujus vyro pasiekimus. Tiesa, šįkart laimė jam nusišypsojo žvejyboje.

„Žvejojau ir pagavau“

Remigijus Paulionis šiemet žvejybos sezoną pradėjo su trenksmu. Pirma diena ir įspūdingo dydžio laimikis. „Facebook“ paskyroje pasidalinta nuotrauka, kurioje jis su didžiule lydeka, sukėlė šurmulį: visiems baisiai parūpo, kiek svėrė toji jo sugauta lydeka.

Paklaustas, kaipgi jam taip pasisekė, Remigijus juokiasi. „Kaip pasisekė? Žvejojau ir pagavau“, – paaiškina jis paprastai. Tokio įspūdingo dydžio lydeką sugavo pirmą kartą. Įdomu tai, kad žvejys kasmet sugauna vis didesnes lydekas. „Pernai sugavau penkių su puse kilogramų lydeką. Rudenį sugavau, jau sezono pabaigoje. Toks mano rekordas buvo. Galvojau, kad toji ir bus pati didžiausia mano sugauta lydeka. Pasirodo, ne, pagavau didesnę“, – sakosi jis. Šiemet gerokai pagerintas žvejybos rekordas. Tai vis tik kiek svėrė toji gražuolė? „Septynis kilogramus“, – sako žvejys. Net prityrę žvejai diskutavo, svarstė, suko galvą, „iš akies“ spėliojo, sakė, kad gal svėrė 10 kilogramų, o galėjo net ir 12… „Ji ilga tokia, užtat taip atrodo. Man irgi atrodė, kad 9–10 svers. Daug kas sakė, kad 10 kilogramų, bet ne. Svėrė 7 kilogramus“, – patikino pats Remigijus. Sako, kad sugauti tokią didelę tikrai nesitikėjo. „Kai traukiau, jau jaučiau, kad nebloga“, – prisipažįsta žvejys. Ir kur tokių lydekų sugauti galima? Smalsu? „Turiu sodybą prie Galsto, tai kai nuvažiuoju, į valtelę ir žvejoti. Visą laiką važiuoju, kai geras oras, paplaukioti ir kartu pažvejoti“, – sako jis. Galsto ežere įspūdingo dydžio lydeką ir pagavęs. Žvejai man liepė paklausti, kuo gaudė. „Šiaip visad žvejoju paprastomis blizgėmis – „Jūratė“, bet šįkart dideliu guminuku pagavau“, – sako Remigijus.

Patinka naktinė žvejyba

Remigijus žvejoja nuo mažų dienų. Kada pirmą kartą į rankas meškerę paėmė, nė pats jau dabar nepamena. „Su tėveliu „ant Šventežerio balos“ žvejojome. Paskui amžiną atilsį Viktoras Safronovas mokino. Su jais ir pradėjau žvejoti“, – prisimena Remigijus. Tiesa, vyriškis prisipažįsta, jog jis žvejoja tik vasarą, žiemą – ne. „Žiemą nebūna laiko, tada turiu daug darbo“, – sako pašnekovas. Pasakoja, kad žvejoja ne tik lydekas, jam itin patinka naktinė žvejyba, tada gaudo karšius, lynus. Ir žvejoja ne tik Galsto ežere. „Galsto ežere žvejoju, kol kimba lydekos, su valtele pasiirstau. Paskui jau žvejoju Veisiejo ežere, Zapsio“, – vardija jis. Remigijus neturi „sportinio intereso“ važiuoti žvejoti kažkur kitur ar užsienin, jam svarbiausia pabūti gamtos apsuptyje, pailsėti nuo darbų rutinos, o tam puikiausiai tinka savo krašto ežerai. „Išvažiuoji, pabūni, atsipalaiduoji“, – sako jis.

„Vasarą per atostogas visa šeima važiuojame į gamtą“, – sako Remigijus. Prasitaria, kad šešiametė Rusnė seka tėčio pėdomis. „Labai nori žvejoti kartu su manimi. Kalėdų seneliui rašė laišką, prašė, kad meškerę atneštų“, – sako tėtis. Tad jau dabar žvejybai Rusnė kaip reikiant pasiruošusi, Kalėdų senelis atnešė jos taip norėtą meškerę: būsima žvejė žvejos su savo meškere. Rusnei tai bus pirmas žvejybos sezonas. Pajuokaujame, kad visai tikėtina, jog Rusnei gali pasisekti net labiau nei tėčiui, prityrusiam žvejui. „Vasarą pažvejosime su Rusne“, – įsitikinęs tėtis. Vasarą tam laiko dar bus, rudenį jau prasidės mokslai: Rusnė eis į pirmą klasę.

Įspūdingo dydžio lydeką paleido

Paklaustas, kas valgys, ką gamins iš tokio dydžio lydekos, žvejys sako, kad niekas nevalgys ir nieko niekas negamins. „Aš parplukdžiau lydeką į krantą, kad parodyčiau dukrai. Specialiai tik dėl jos parplukdžiau. Atvažiavo žmona, dukra, nusifotografavome ir visa šeima kartu paleidome lydeką atgal į Galstą“, – sako Remigijus. Mažoji Rusnė buvo sužavėta, gyrė tėtį. „Dar tokios nemačiau“, – sakė mergaitė, išvydusi didžiulę lydeką. Nors žuvų ji jau buvo visokių prisižiūrėjusi. Kitaip ir būti negali, juk ji – žvejo dukra. Tačiau tokio dydžio lydekos dar nebuvo mačiusi. Remigijus prisipažįsta, kad ir jis pats, ir šeima nelabai mėgsta valgyti žuvis, kurias jis sugauna. „Nesame dideli žuvų valgytojai“, – patikina jis. Tad dažniausiai Remigijus savo laimikius atiduoda uošvei. „O ši lydeka didelė labai, mažesnės – skanesnės. O šaldyti tokią? Pastovės, skonis jau ne tas bus. Na, kur aš ją dėsiu?“ – aiškina žvejys. Sakau Remigijui, kad žmonės paskaitys, sužinos, kad paleido, ir sakys, jog kvailas. „Kad dabar labai madinga pagauti ir paleisti. Dabar jau ateina į madą: „Pagavai – paleisk“. Jau dabar daug kas paleidžia“, – patikina jis.

Smalsu, ar po tokio sėkmingo starto dar norėsis žvejoti. „Aišku, kad norėsis“, – neabejoja žvejys. Praeitais metais, mano, buvo dar didesnę „užkabinęs“, bet tada nepavyko ištraukti. „Mačiau, bet atitrūko“, – prisimena jis. O ir planų žvejys turi. Sako, laukia gerų orų ir pradės naktinę žvejybą. „Pagavau tada tą didžiulę ir galvoju: reikia jau eiti namo“, – prisipažino jis. Namo… Iki kitos žvejybos.

Aplinkos ministerija informuoja, kad balandžio 30 d., sekmadienį, jau leidžiama žvejoti lydekas ir naudoti masalui žuvelę. Remigijus pradėjo žvejybos sezoną sekmadienį, o jau gegužės 1-ąją štai koks laimikis! Startas įspūdingas, linkime žvejui sėkmės visą sezoną, o mažajai Rusnei kada nors aplenkti tėtį: pagauti dar didesnę lydeką. Kaip sako žvejai, nei žvyno, nei uodegos.

Ir dar… Lydekai paliepus, Remigijui panorėjus… „Kad baigtųsi karas Ukrainoje“, – iškart pasako lazdijietis, Alytaus sporto klubo VS – EXPRESS asmeninis vyr. treneris Remigijus Paulionis.

Dineta Babarskienė ("Dzūkų žinios")