Gamtosaugininkai piktinasi, kad Europos Sąjungos vyriausybės „gėdingai“ susitarė dėl švelnesnių vilkų populiacijos apsaugos gairių žemyne, tačiau tai, panašu, tampa realybe, su kuria žaliesiems teks susitaikyti. Minėtą sprendimą ūkininkai vertina itin palankiai.

Prieš dvi dienas Europos Tarybos sprendimu, vilkas veikiausiai bus išbrauktas iš Berno konvencijos II-ojo priedo, į kurį įtrauktos rūšys yra itin saugomos, ir perkeltas į III-ąjį priedą, į kurį įtrauktos saugomos rūšys.

Tai reiškia, kad ES šalys narės galės kur kas lanksčiau reguliuoti vilkų populiaciją savo šalyje. 

Žalieji piktinasi, esą ES diplomatai už uždarų durų susitarė balsuoti už pasiūlymo, kuriuo siekiama pabloginti vilkų statusą pagal 1979 m. Berno konvenciją dėl Europos laukinės gyvūnijos ir augalijos bei natūralių buveinių apsaugos. Šis pasiūlymas Europos Komisijos buvo pateiktas dar pernai gruodį ir dabar tam oficialiai yra pritarta.

Europos Sąjunga dėl Berno konvencijos keitimo pasisakys 2024 m. gruodžio mėnesį. Vilko apsaugos statusas bus pakeistas iš griežtai saugomos faunos rūšies į saugomą faunos rūšį. Prieš šį siūlymą balsavo tik Airija ir Ispanija.

Bet kokiam Berno konvencijos pakeitimui turi pritarti du trečdaliai jos susitariančiųjų šalių. Priedų pakeitimai įsigalioja praėjus trims mėnesiams po priėmimo.

Pastaraisiais dešimtmečiais vilkų apsaugos būklė yra teigiama. Rūšis sėkmingai atsikūrė visame Europos žemyne, o apskaičiuota populiacija per 10 metų beveik padvigubėjo – nuo 11 193 vnt. (2012 m.) iki 20 300 vnt. (2023 m.).

Dėl šio nuolatinio plitimo kilo socialinių ir ekonominių iššūkių, ypač susijusių su sambūviu su žmonių veikla ir žala ūkiniams gyvūnams. Remiantis naujausiais turimais valstybių narių duomenimis, manoma, kad vilkai ES kasmet papjauna mažiausiai 65 500 galvijų.

1979 m. priimta ir 1982 m. įsigaliojusi Berno konvencija yra Europos Tarybos globojama tarptautinė sutartis, kuria siekiama užtikrinti laukinių augalų ir gyvūnų rūšių bei jų natūralių buveinių išsaugojimą ir apsaugą.

Šiuo tikslu Konvencija nustato teisinius įsipareigojimus susitariančiosioms šalims ir saugo daugiau kaip 500 laukinių augalų rūšių ir daugiau kaip 1 000 laukinių gyvūnų rūšių.

Jos sprendimus priimantis organas - Nuolatinis komitetas - kasmet renkasi Strasbūre. ES ir jos valstybės narės yra Berno konvencijos šalys.

Įdomu tai, kad siūlymai keisti vilkų populiacijos apsaugą iš Europos Komisijos kilo tik po to, kai 2022 m. vilkas Vokietijoje papjovė EK pirmininkės Ursulos Von Der Leyen ponį Dolly.

„Kiek bemiegių naktų ir kiek skausmo sukėlė siautėjančios vilkų gaujos nuošaliau gyvenančioms šeimoms, kiek ūkininkai ir jų vaikai patyrė streso radę sudarkytas savo gyvulių gaišenas - niekam nė motais. Bet užteko, kad vienas apsižioplinęs vilkas įlįstų į Ursulos von der Leyen šeimai priklausantį tvartelį ir papjautų numylėtąjį ponį - visų Europos vilkų likimas buvo nuspręstas greitai: keičiama Berno konvencija ir vilkai praranda griežtai saugomos rūšies statusą“, – taip visą Berno konvencijos keitimo epopėją savo įraše „Facebook“ pakomentavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas.

„Džiaugiamės, kad Europos Sąjungos institucijos įsiklauso į ūkininkų ir kaimo gyventojų poreikius, nepaisant daugybės spaudimo iš tų, kurie dažnai nesusiduria su užpuolimų padariniais“, – Europos institucijų sprendimą komentavo įtakingiausia Europos žemdirbių sąjunga Copa-Cogeca.